- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
200 tonų sveriantis ir krepšinio salės ilgiui prilygstantis mėlynasis banginis yra didžiausias Žemėje kada nors gyvenęs gyvūnas. Mokslininkai pagaliau suprato, kodėl mėlynieji ir bedančiai banginiai tokie milžiniški.
Biologai seniai diskutavo, kodėl banginiai yra didžiausi gyvūnai, bet vis nerasdavo vieningo atsakymo. Kai kurie spėliojo, kad vanduo palengvina žinduolio judėjimą ir dėl to jis gali patenkinti savo didžiulį apetitą, kiti mokslininkai siūlė hipotezę, kad banginiai turi būti tokie didžiuliai, kad galėtų apsiginti nuo ryklių ir kitų didžiulių plėšrūnų.
Tačiau Nicholas Pyensonas iš Smithsonian instituto buvo skeptiškai nusiteikęs prieš tokias hipotezes. Mokslininkas ištyrė 63 jau išnykusių rūšių ir 13 dabar gyvenančių banginių skruostikaulių ir jų bendro dydžio proporciją bei visus tuos rezultatus pateikė banginių evoliucijos kataloge.
Atskleista, kad banginiai nebuvo milžiniški ankstyvojoje evoliucijoje. Jie taip pat nedidėjo palaipsniui. Jie tapo milžiniški maždaug prieš 4,5 mln. metų ir liko tokiais, rašoma „Proceedings of the Royal Society B“. Tuo metu bedančiai banginiai atsiskyrė nuo kitų banginių rūšių ir tapo itin dideli, kaip ir mėlynieji banginiai, kurie dabar yra 30 metrų ilgio, nors dar prieš 4,5 mln. metų daugelis banginių buvo tik 10 metrų ilgio.
Banginių masiškėjimas įvyko per pirmojo ledynmečio metus, tai lėmė gausesnį mitybos racioną šiems vandens žinduoliams. Nors išnyko daugelis žuvų ir didesnių vandens gyvūnų, vandenyje atsirado daugiau krilių ir smulkių gyvūnėlių, kuriais minta banginiai. Dingus metų laikams banginiai galėjo nuolat gausiai maitintis savo didelėmis burnomis. Bedančiai ir mėlynieji banginiai judėjo greičiau už kitus banginius ir tai leido jiems išlikti, o tuo tarpu mažesnės banginių rūšys buvo pasmerktos išnykimui. Didesnis žinduolio dydis, kaip aiškina N. Pyensonas, taip pat lėmė bedančio ir mėlynojo banginio išlikimą dėl sėkmingesnės reprodukcijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už paukščių lesinimą – nemenka bauda: paaiškino, kodėl1
Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai mėgsta juos palesinti. Tvenkinyje plaukiojančioms antims ar gulbėms dažnas atneša batono, tačiau už tokį veiksmą laukia nemenka bauda. ...
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: nuo 2005-ųjų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau3
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ pirmadienį pranešė, kad nuo 2005 metų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau, dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas4
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Paukščiai skuba į žiemavietes3
Šiais metais, orams vis dar mus lepinant, paukščių būriai, kitaip nei įprastai, delsė pradėti savo kelionę į žiemavietes. Pirmieji nenutrūkstantys paukščių būriai pastebėti rugsėjo viduryje, kurie priminė, koks unikalus Kur...
-
Patirtis atkuriant didžiojo apuoko populiaciją – tarptautiniame žurnale2
2020-2023 metais Lietuvos zoologijos sodui ir asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdant projektą buvo veisiami ir į laisvę paleidžiami itin nykstantys paukščiai – didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Projekto metu buvo i&sca...
-
Atnaujintame pažintiniame take – norus pildantys rieduliai ir net vaisingumo akmuo
Yra Lietuvoje vieta, kur ant akmens pasėdėjusios moterys vaikų susilaukia. Kiti rieduliai norus pildo ar sveikatą dovanoja. Ir itin švaraus šaltinio vandens išgėrę – pasveiksta ir svorio numeta. ...
-
Aptikta nauja ryklių rūšis: jau dabar gresia išnykimas?
Floridos tarptautinio universiteto mokslininkai patvirtino aptikę naują kūjagalvių ryklių rūšį. Liūdnas faktas, kad oficialus ryklio atradimas paskelbtas mažėjant jo populiacijos skaičiui. Žurnale „Zootaxa“ paskelbtame moksliniam...
-
Kokio oro tikėtis savaitgalį?1
Sinoptikai praneša, kad šalyje laukiama staigių orų permainų. Vis dar vasariškus orus iš Lietuvos stums pavėlavęs ruduo, sulauksime daugiau lietaus. ...
-
Žmonės sunerimo: kodėl drumstas šaltinių vanduo?3
Regioninio parko lankytojus išgąsdino drumzlinas šaltinio vanduo, čiurlenantis iš kopos Karklėje. Žmonės sunerimo, kad galbūt į paplūdimį teka teršalai. Gamtosaugininkai ramina, jog rudos nuosėdos susidaro dėl gruntiniuos...
-
Gamtosaugininkai sunerimę: sparčiai nyksta drugeliai3
Sunerimę Jungtinės Karalystės gamtosaugininkai, mat šalyje sparčiai mažėja drugelių. Šiemet jų priskaičiuota mažiau nei kada nors anksčiau. ...