- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadaise buvęs kukliu sumuštinių įdaru, tunas tapo geidžiamu maisto produktu. Jame gausu baltymų, seleno, fosforo, A, B ir B12 vitaminų. Jį ypač vertina sportininkai ir visi, besirūpinantys sveika mityba. Stambiausiųjų skumbrinių šeimos atstovų pasaulinės rinkos vertė dabar siekia maždaug 5,5 mlrd. dolerių per metus. Nesunkiai paruošiamas tunas tapo populiarus daugelio pasaulio šalių virtuvėse, taip pat ir lietuviškoje. Ką šioms žuvims ir jų populiacijai reiškia sparčiai augantis planetos gyventojų poreikis tuno mėsą matyti ant vakarienės stalo?
„Tunai – išskirtinės žuvys, pasižyminčios tobula forma ir pažangiausiomis biologinėmis savybėmis. Jie yra dideli, plačiai paplitę, efektyviai juda, jų kūnai šilti, žiaunos didelės, jie puikiai reguliuoja temperatūrą ir greitai pasisavina deguonį, jų kraujyje itin didelė hemoglobino koncentracija, širdies darbas labai veiksmingas. Ir tarp visų tunų labiausiai šiomis savybėmis gali pasigirti paprastieji tunai, kurie gali siekti 4 metrų ilgį ir sverti daugiau nei pusę tonos“, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje, kuriame daug dėmesio skiriama tunams ir jų populiacijos problemoms aptarti.
2013 m. sausį Tokijuje vienas tunas buvo parduotas už 1,76 mln. dolerių. Ši neįtikėtina kaina iš dalies buvo viešųjų ryšių kampanijos triukas, o iš dalies – japoniškas ritualas: suma, už kurią pirmajame metų aukcione parduodamas pirmasis tunas, net matuojant Japonijos masteliu, visada būna perlenkta. Bet ir įprasta vidutinio dydžio paprastojo tuno kaina, siekianti 10-20 tūkst. dolerių, bauginamai atspindi, kaip japonai mėgsta maguro – iš tuno pagamintus sušius.
Trys tunų rūšys – paprastasis tunas, Ramiojo vandenyno tunas ir australinis tunas – pasidalijo pasaulio vandenynus ir veisiasi visose planetos jūrose, išskyrus poliarines. Tačiau paprastieji tunai yra viena iš žuvų rūšių, labiausiai kenčiančių nuo besaikės žvejybos.
„Viena plakate „Apytikriai neršiančių paprastųjų tunų ištekliai 1950-2008 m.“ pavaizduota diagrama rodo Meksikos įlankoje neršiančių tunų biomasę, o kita – atitinkamus Viduržemio jūros grupės duomenis. Abi populiacijos pavaizduotos ungurius primenančiomis linijomis, ir abu šie unguriai neria diagramų dugno link. Jie jau įveikė tvarų prieaugį žyminčią punktyrinę liniją ir kėsinasi pasiekti tašką, kur neršiančių žuvų biomasės nebebus galima skaičiuoti kilotonomis“, – su žurnalo „National Geographic Lietuva“ skaitytojais šokiruojančia informacija dalijasi straipsnio autorius Kennethas Broweris.
Palyginti su 1970 m., vakarinėje Atlanto vandenyno pusėje neršia 64 proc. mažiau tunų. „Jau daug dešimtmečių vienas po kito žlunga Sicilijos gardų labirintai, vadinamosios „tonaros“, kuriomis vietos gyventojai ištisus tūkstantmečius speitė šias žuvis, o tada paskersdavo jas per ritualizuotą „matanzą“. Panašus likimas ištiko ir kitus savaip vadinamus tinklų labirintus visose Viduržemio jūros vietovėse“, – teigia K. Broweris.
Belieka džiaugtis tuo, kad dalis žvejybos rajonų biologų tiki, jog leidus paprastųjų tunų populiacijoms atsigauti, jos galėtų išaugti bent penkiskart, o tinkamai valdant šiuos išteklius, dideles jų žvejybos kvotas būtų galima užtikrinti neribotam laikui.
2009 m. buvo pasiūlyta paprastuosius tunus įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją. Tai reikštų tarptautinį draudimą prekiauti šiomis žuvimis. Įvairių žvejyba užsiimančių valstybių atstovai suskubo suvienyti jėgas ir drauge atremti šį pasiūlymą, tačiau Tarptautinei paprastųjų tunų apsaugos komisijai (ICCAT) jis suveikė kaip šaltas dušas.
„Tais pačiais metais organizacija, nustatydama rytinių paprastųjų tunų kvotas, pirmą kartą atsižvelgė į mokslininkų konsultacijas. 2011 m., siekdama pažaboti nelegalią prekybą, ji ėmė bandyti sistemą, kuri leistų elektroniniu būdu sekti sugautas žuvis nuo vandenyno iki rinkos. Sistema turėtų būti galutinai įdiegta 2014 m.,“ – apie teigiamus pokyčius informuoja autorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
„Švyturys“ mini 240 metų jubiliejų – atliks 240 gerų darbų2
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio&ld...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...