Milžiniškų užtvankų statyba Brazilijoje kelia grėsmę Amazonės baseinui

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad milžiniškų užtvankų statyba Brazilijoje kelia grėsmę Amazonės upės baseinui.

Organizacijos „Greenpeace“ teigimu, maždaug 40 naujų užtvankų statybos negrįžtamai paveiks tenykščių žmonių gyvenimą ir Amazonės regiono ekosistemą, o to negalima pateisinti net ir ekonomine nauda.

Penkios didžiulės ir 35 mažesnio dydžio užtvankos planuojamos statyti Tapajos upėje ir jos intakuose. Šis projektas itin skatinamas vyriausybės, inžinerijos ir energetikos įmonių. Manoma, kad užtvankų statyba ir hidroelektrinių kūrimas galėtų padėti išvengti recesijos ir elektros trūkumo. Naujausios didelio pajėgumo hidroelektrinės turėtų būti pastatytos iki 2024 m., o užtvankos atvertų kelią ir masinei regiono industrializacijai.

Tačiau „Greenpeace“ abejoja oficialiomis valdžios prognozėmis ir mano, kad tokiems milžiniškiems projektams prireiks kur kas daugiau gamtos išteklių, nei numatyta. Nežiūrint į tai, kad statant užtvankas būtų užlieti šimtai kvadratinių kilometrų nepaliestų miškų, nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad ateityje tai tik paskatintų tolimesnį miškų naikinimą, nekontroliuojamą ekonominę zonos eksploataciją. Visa tai turėtų pražūtingas ekologines pasekmes visam Amazonės baseinui.

Naujausioje organizacijos „Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad yra kitų kur kas mažiau žalingų būdų energijai pasigaminti. Aplinkosaugininkai abejoja, ar hidroelektrinių energija yra užtektinai patikimas ir efektyvus pasirinkimas kainos prasme, mat energijos išgavimas remiasi vien užtvankomis. Organizacija atkreipia dėmesį, kad užtvankų statyba paveiktų ne tik Amazonės regiono ekosistemą, bet ir vietos gyventojus. Pavyzdžiui, Munduruku genties žmonės, jei būtų pastatyta viena iš užtvankų, prarastų savo žemes. Vietoj vietų, kuriose per šimtmečius gyveno čionykščiai žmonės, atsirastų šešta pagal dydį pasaulyje hidroelektrinė. Jos užtvanka būtų 7,5 km pločio ir, skaičiuojama, dėl jos būti užlieti šimtai kvadratinių kilometrų Amazonės atogrąžų miško. 

Planai statyti šią užtvanką kol kas sustabdyti, nes Brazilijos aplinkosaugos agentūra kol kas statybai neišduoda licencijos. Agentūra taip pat išreiškė abejonių dėl galimo neigiamo poveikio čiabuvių bendruomenėms. Munduruku gentis jau ne vienerius metus kovoja su Brazilijos vyriausybe, kad ši oficialiai pripažintų jų gyvenamas žemes. Nevyriausybinės organizacijos padėjo genčiai pažymėti jų žemes, įdiegti saulės baterijas, kad taip būtų gaminama energija. Munduruku atstovai teigia, kad ši kova yra ne tik tarp jų genties ir valdžios, bet tarp Brazilijos valdžios ir visų žmonių, kuriems svarbi žemės gerovė, mat vyriausybės remiamas projektas kėsinasi dar labiau pažeisti vieną svarbiausių miškų planetoje.

O vyriausybė remia šį ambicingą, tačiau ir aplinkai žalingą projektą, nes taip didžiulė Amazonės baseinui priklausanti Tapajos upė taptų svarbia industrine vieta, iš kurios regione užauginti produktai, ypač sojų pupelės, galėtų būti laivais plukdomi tiesiai į Atlanto vandenyną, kad pasiektų Europą ir JAV. Munduruku ir dar trys regiono gentys kaltina ir taip į korupciją įklimpusią vyriausybę pasidavus verslo atstovų spaudimui.

Organizacija „Greenpeace“ ragina statybos kompanijas atsisakyti statyti užtvankas, tačiau tiek Brazilijos, tiek JAV, Europos ar Kinijos kompanijos jau dabar yra parengusios projektus užtvankų statybai. Aplinkosaugininkai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad Brazilijos ekonominis vystymasis remiasi į ekologinę Amazonės baseino gerovę. Dėl numatytų užtvankų statybos būtų užlietas didesnis plotas už Londono, Paryžiaus ir Amsterdamo bendrai sudaromą plotą, o tai sukeltų grėsmę kai kurių gyvūnų rūšių išlikimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
kapitalistiniu debilu ismones... pelnasir pelnas be proto panasiai ir pas mus tik mastai dar ne tie
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Gelbėjo būrį banginių
    Gelbėjo būrį banginių

    Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...

  • Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
    Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį

    Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...

    1
  • VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
    VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti

    Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti.     ...

    2
  • Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?
    Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?

    Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....

    2
  • Pradedamas lesyklėlių sezonas
    Pradedamas lesyklėlių sezonas

    Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...

    2
  • Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
    Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą

    Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...

  • Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai
    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai

    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...

    3
  • Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių
    Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių

    Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...

    2
  • Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai
    Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai

    Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...

    2
  • Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
    Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais

    Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...

Daugiau straipsnių