- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirengimas praėjusį penktadienį prasidėjusioms Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms (ar to pasirengimo trūkumas) pasaulį stebėtis ir piktintis privertė ne kartą. Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių pavyzdžių – miesto valdžios vykdyta masinė benamių šunų naikinimo kampanija. Tam buvo pasamdyta kenkėjų naikinimo tarnyba.
Tačiau daliai beglobių gyvūnų pasisekė ir jie jau rado naujus namus. Jų gelbėjimo akciją finansavo vienas Rusijos milijardierius. Valdžios institucijoms lėšų humaniškam sprendimui nepakako, praneša independent.co.uk.
Milijardierius: savo pirmąjį šunį radau gatvėje
Sočio gatvėmis klaidžiojantys benamiai šunys – opi šalies problema, tad žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai kreipėsi į specialią tarnybą, kuriai patikėta užduotis „sugauti ir sunaikinti“ benamius keturkojus, besitrinančius aplink miesto viešbučius ir kitus olimpinius objektus.
Įsikišus rusų milijardieriui Olegui Deripaskai, apie 150 Sočio olimpinio parko benamių šunų pavyko išgelbėti. Pasak vieno turtingiausių žmonių Rusijoje, finansuoti laikinos šunų prieglaudos netoli Sočio statybą jį paskatino asmeninė patirtis.
„Savo pirmąjį šunį radau miestelio, kuriame gyvenau, gatvėje, – O. Deripaska teigė BBC. – Penkerius metus buvome labai geri draugai.“
Keturkojis prasmuko net į Olimpinį stadioną
Sočio miesto taryba vienu metu buvo nusprendusi nenaikinti daugiau nei 2 tūkst. šunų ir kačių klaidžiojusių po Olimpinio parko statybų aikštelę, kur juos maitino ir prižiūrėjo statybininkai. Tačiau statybininkams išsikrausčius, pareigūnų teigimu, alkani gyvūnai tapo kenkėjais ir artėjant olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai planų juos išsaugoti buvo išsižadėta.
Tuomet gausybė žiniasklaidos pranešimų apie susidariusią situaciją ir „Facebooko“ kampanija paskatino O. Deripaska įsikišti. Milijardieriaus suorganizuota gyvūnų gerove besirūpinančios labdaros organizacijos narių komanda stengėsi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvūnų.
Įkurtos prieglaudos koordinatorė Olga Melnikova praėjusią savaitę kalbėdama su „New York Times“ sakė: „Mums buvo pasakyta: arba jūs surenkate visus šunis iš olimpinio kaimelio arba mes juos iššaudysime.“
Nuo masinio naikinimo buvo išgelbėti apie 140 šunų, daliai jų jau surasti nauji namai.
Vis tik daugumos gyvūnų gyvybių išsaugoti nepavyko. Panašu, jog žaidynių organizatorių kantrybė trūko praėjusią savaitę, kai vienas benamis šuo įsmuko į Olimpinį stadioną čia vykstant atidarymo ceremonijos repeticijai.
Tarnybos, kuriai buvo patikėta atsikratyti šunimis, direktorius Aleksejus Sorokinas išvadino šiuos gyvūnus „biologinėmis atliekomis“ ir teigė, jog Sočyje siaučia „pasiutligės epidemija“.
„Esu už teisę žmonėms ramiai vaikščioti gatvėmis, nesibaiminant, kad juos užpuls gauja šunų,“ – sakė jis, teisindamas gyvūnų naikinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...