- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinė gyvūnų teisių gynimo organizacija PETA ragina pirkėjus boikotuoti drabužius ir aksesuarus pagamintus iš Angoros triušių vilnos. Trečiadienį, lapkričio 20 d., organizacija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip Kinijos triušių fermose kailis yra plėšiamas nuo odos gyviems gyvūnams.
Ragina nepirki Angoros vilnos gaminių
Vaizdo įraše matyti prie medinių stalų pririšti balti Angoros triušiai, kuriems darbininkai rankomis plėšia kailį. Įraše girdisi, kaip gyvūnai klykia iš skausmo.
Kitoje video dalyje matomi jau pliki, išpešiotu kailiu triušiai.
„Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams PETA kreipiasi į pirkėjus. Prašome, kad skirtumėte šiek tiek laiko perskaityti to megztinio ar šaliko etiketę, – pareiškime sakė PETA Azijos padalinio viceprezidentas Jasonas Bakeris. - Jeigu etiketėje parašyta „Angora“, prisiminkite vargšus triušelius ir palikite gaminį ant pakabos.“
PETA (People for the Ethical Treatment of Animals, „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) atsotvas teigė, jog pasak jų šaltinių, išpeštas kailis prekeiviams atneša daugiau pinigų, nes yra ilgesnis ir geresnės kokybės. Tačiau toks kailio pešimo metodas sukelia daug streso gyvūnams ir kenkia jų sveikatai.
Pusė fermų taiko kailio rovimo metodą
PETA Azijos padalinio teigimu, Angoros triušiai yra auginami nuo dvejų iki penkerių metų, o jų kailis pešamas kas du-tris mėnesius.
Po skausmingos operacijos pliki gyvūnai yra įmetami atgal į mažus narvus, kad atsigautų. Nebereikalingas triušis yra nužudomas, o jo kailis nulupamas.
90 proc. Angoros vilnos atkeliauja iš Kinijos, kur už žiaurų elgesį su gyvūnais nėra baudžiama.
Pasak PETA atstovės Ashley Fruno, slapti organizacijos tyrėjai šiemet nuo birželio iki rugsėjo mėnesio aplankė dešimt Kinijos triušių fermų. Pusėje iš jų kailis buvo pešamas gyviems gyvūnams.
Likę triušiai, kuriems kailis yra kerpamas, taip pat kenčia: kirpimo proceso metu jų priekinės ir užpakalinės kojos yra tvirtai surišamos, o aštrūs kirpimo įrankiai neišvengiamai sužeidžia gyvūnus, kurie blaškosi bandydami pabėgti.
PETA teigimu, vaizdo įraše užfiksuotos Kinijos Shandongo ir Jiangsu provincijose įsikūrusios fermos. Čia laikomų gyvūnų skaičius svyravo nuo kelių šimtų iki 10 tūkst.
Prekeiviai, pasak PETA, laiko gyvūnus po vieną plikuose vieliniuose narvuose, kurie žeidžia triušių jautrias pėdas.
Triušiai negauna ne tik tvirto pagrindo po kojomis ir tinkamų pakratų, bet ir gyvybiškai svarbaus bendravimo su kitais triušiais.
Kinijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais triušių fermose neskiriamos jokios baudos, taip pat nėra jokių tinkamą elgesį su gyvūnais reguliuojančių normatyvų.
Pasak PETA, 90 proc. pasaulio Angoros triušių kailio atkeliauja būtent iš Kinijos. Angoros vilna pagaminta iš šio kailio yra vertinama dėl jos panašios į šilką, ypač lengvos tekstūros.
CBS televizijos žurnalistų surasta nedidelio ūkio Angoros triušių augintoja Melisa Deertrick dėstė, jog atskiros vilnos sruogos triušiams lengvai ir švelniai išpešamos, tarsi šukuojant besišeriantį šunį, tačiau gyvūnai niekuomet nepaliekami pliki ir neskriaudžiami taip drastiškai, kaip užfiksuota šiuose vaizdo įrašuose.
Kadangi nėra kam apskųsti Kinijos fermų darbininkų elgesio, PETA ragina tiesiog nepirkti gaminių, turinčių Angoros vilnos savo sudėtyje.
PETA vaizdo įrašą galite rasti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai3
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...