Sodininkai ir daržininkai, gyvenantys šaltesnio klimato zonose, mėgina sukurti daržovėms tinkamą temperatūrą bei ištęsti jų derliaus sezoną, statydami šiltnamius ar mini šiltnamius, tiesiog uždengdami lysvę plėvele. Vis dėlto, net ir šiltnamiai nesuteikia galimybės nuosavas daržoves ragauti taip ilgai, kaip norėtųsi.

Todėl tinklalapis treehugger.com dalinasi pasaulyje populiarėjančių Walipini (indiškai – „šilumos vieta“) šiltnamių idėja. Jie dar vadinami požeminiais arba duobės šiltnamiais.

Nors tokie šiltnamiai pradėjo plisti iš Pietų Amerikos, ūkininkai teigia, jog jie leidžia auginti daržoves net šalto klimato kraštuose. Minėto žemyno daržininkai juos pritaikė kalvotose ir vėjuotose vietovėse.

Pražudė tik šviesos negavusius pomidorus

Vienas Walipini savininkų, Ethanas, įsirengė tokį šiltnamį Jutos valstijoje (JAV). Vyruko teigimu, kol kas žuvo tik pomidorai, todėl, kad negavo pakankamai saulės šviesos. Jos stigo, kai niekas nenuvalė apsnigto šiltnamio stogo. Taip pat pomidorams „nepatinka“ viduje besikondensuojanti drėgmė, tuomet ant lapelių ir daržovių atsiranda vandens lašelių. Dėl to dalis pomidorų derliaus supuvo, tačiau kiti žalumynai puikiausiai laikosi lauke spaudžiant –10 laipsnių šaltukui.

Tiesa Ethanas patarė pradedantiesiems daržininkams pagalvoti ir apie ventiliaciją, nes dėl plastiko stogo, kuris žiemą viduje sulaiko šilumą, vasarą tokiame šiltnamyje gali pasidaryti nepakeliamai karšta.

Nors svetainės treehugger.com duomenimis, požeminis šiltnamis gali kainuoti apie 300 dolerių (apie 770 litų), Jutoje gyvenančiai šeimai jo įrengimas kainavo dešimt kartų daugiau – apie 7700 litų. Tačiau jie įsirengė laistymo, ventiliavimo sistemą, pasistatė patogias kopėčias.

Svarbiausia – teisingai parinkta stogo kryptis ir tinkamo gylio duobė

Walipini „veikimo“ principas – saulės energijos naudojimas ir pačios žemės kuriama apsauga nuo didesnių šalčių ar vėjo.

Amerikoje veikiantis tvarios žemdirbystės Bensono institutas dalinasi patarimais, kaip įsirengti požeminį šiltnamį:

Walipini suteikia gerai apšviestą, šiltą, pastovaus klimato erdvę žalumynams ir daržovėms augti ištisus metus. Erdvė daržovėms įrengiama 1,8 – 2,5 metrų gylyje, jo stačiakampio formos galai nukreipiami į rytus ir vakarus, o polietilenu dengiamas šlaitinis stogas, priklausomai nuo vietovės padėties – į šiaurę arba į pietus. Į kurią pusę tikslingiau atsukti požeminio šiltnamio „langą“ priklauso nuo to, kuriame regione norima jį įrengti, iš kurios pusės žiemą saulė šviečia intensyviau.

Paprastai kalbant, tai tiesiog stačiakampio formos didelė duobė žemėje, kurios viršuje sukalamas šlaitinis stogas, dengtas polietileno plėvele. Tarp stogo plokštumos ir aukštesniosios sienos turi susidaryti ne mažiau ir ne daugiau nei 39 laipsnių kampas.  Itin patogu tokius šiltnamius įrengti kalvoje – tuomet nereikia konstruoti papildomos aukštesniosios šiltnamio sienos.

Užtenka ir „žieminės“ saulės spindulių

Jei šiltnamis įrenginėjamas plyname lauke, tuomet, siekiant suformuoti stogo nuolydį, vienoje pusėje formuojama stora plūktos žemės siena.

Taip pat polietileno plėvele stogas turėtų būti dengiamas du kartus, paliekant tarp dviejų sluoksnių oro tarpą.

Toks šiltnamis naudoja žemės šiluminę energiją, taigi jam reikia minimaliai šilumos iš aplinkos – tam užtenka tiesiog saulės spindulių.

Žinoma, siekiant susimeistrauti efektyviai veikiantį walipini, reikia pagalvoti ir apie drenažo, ventiliavimo sistemas. Kaip visa tai padaryti, smulkiau aprašoma Bensono instituto sukurtame požeminio šiltnamio statybos vadove (anglų kalba).

Tokio tipo šiltnamiai leidžia šaltesnio klimato gyventojams užsiauginti daržovių savo poreikiams, nepirkti jų iš prekybos centrų ir tokiu būdu mažinti pramoninių daržovių vartojimo mastą.