Šio labdaros ir paramos fondo misija – prisidėti prie brangiausio Lietuvos turto – miškų - išsaugojimo ir gausinimo.

Fondo steigėjas - aktyvus verslininkas, visuomenininkas bei politikas Remigijus Lapinskas. Fondo idėją ir tikslus palaiko bei šios iniciatyvos ambasadoriais jau tapo gamtos fotografas Marius Čepulis, žymus gamtininkas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius, atlikėjas ir aktyvus pilietis Jurgis Didžiulis.

„Manau, kad šiandien aš pristatysiu jums savo gyvenimo iniciatyvą, tokią iniciatyvą, kuri gerokai pragyvens mane, - susirinkusiems sakė R.Lapinskas. - Norėčiau, kad jūs suprastumėte, jog visa tai, ką aš sakau, yra labai nuoširdu. Tai yra mano širdy ir į tą širdį krovėsi kruopelytė po kruopelytės nuo pat vaikystės, kuri iki septynerių metų prabėgo kaime. Ir kai pirmose klasėse reikėjo parašyti rašinį apie mišką, man tai buvo gana paprasta, nes aš žinojau mišką, buvau jo dalis. Tai nebuvo suprastas ar giliai išgyventas jausmas, tačiau tai buvo manyje. Ir ta mano draugystė su gamta vėliau tęsėsi natūraliai.“

Pasak R.Lapinsko, 2003 m. jis pradėjo savo gyvenimo žygį, kuris įtraukė visiškai – tai biomasės energetikos vystymas Lietuvoje. Tačiau ir ši sritis buvo glaudžiai susijusi su tais žmonėmis, kurie yra miške arba šalia jo, kurie dirba su mediena. Džiugu, kad šiandien biomasė kaip energetikos šaltinis yra tris kartus pigesnė už dujas Lietuvoje, tai leido sumažinti šilumos kainą 40 procentų, o kai kuriuose miestuose ir daugiau, mes kasmet sutaupome 200 mln. eurų, kurie lieka Lietuvos žmonių kišenėse.

Tačiau būtent tada, dirbdamas šį darbą, naujojo fondo įkūrėjas teigia susidūręs su poreikiu pasigilinti ir suprasti, kas iš tiesų yra miškas, kas yra mediena, koks yra balansas tarp tų dalykų. Dalyvaudamas šimtuose tarptautinių konferencijų ir girdėdamas, kiek miškų yra iškertama, jis suvokė, iš kur kyla šiuolaikinio pasaulio problemos – klimato kaita, atmosferoje besikaupianti drėgmė, kodėl uraganai tapo tokie stiprūs ir būtinai pasiekia žemynus ir sausumą, kodėl kyla tokie gaisrai Australijoje, kai tuo pat metu kitoje šalies pusėje krinta kumščio dydžio ledo gabalų kruša...

Manyčiau, kad ši iniciatyva – mūsų įkurtas fondas – yra galimybė ne tik mano šeimai, bet mums visiems, pakeisti situaciją.

„Tas verslas privertė mane domėtis plačiau, giliau, suvokti reiškinių esmę ir prasmę, suprasti tarpusavio priežastinius ryšius, kodėl taip yra ir ką reikia daryti, kad to nebūtų, - sakė R.Lapinskas. – Taip ir gimė Fondo idėja. Fondo, kurio tikslas – kurti natūraliai besivystantį mišką, kuris nebus kertamas ar kitaip naudojamas komerciniais tikslais. Manyčiau, kad ši iniciatyva – mūsų įkurtas fondas – yra galimybė ne tik mano šeimai, bet mums visiems, pakeisti situaciją. Miško sodinimas nekomerciniais tikslais, tam kad ten būtų mokomasi, auklėjamasi, suprantama – jis yra svarbus. Aš tikrai neneigiu, kad miškas turi būti kertamas ir bus kertamas, tačiau mes turime surasti balansą ir susitarimą su visuomene, kur yra ūkiniai miškai, kurie bus kertami, atsodinami vėl auginama mediena, o kur yra saugomos teritorijos,, kurias iš tiesų reikia saugoti. Šiandien daugiausia nesusipratimų kelia tai, kad mes kažką saugome, bet ne iki galo, kažką lyg norime apginti, bet nepavyksta, kažką įsipareigojame tarptautiniu mastu, bet kažkodėl viskas tiesiog pranyksta. Tokie dalykai, mano supratimu, yra negalimi ir ateityje tą klausimą turėsime išspręsti.“

Šiuo metu (2019 m.) daugiau nei 2 mln. ha Lietuvos teritorijos yra apaugę mišku. Bendras šalies miškingumas yra 33,7 proc. Deja, valstybės politika ne visuomet palanki miškams. Nepaisant aktyvaus ekspertų ir piliečių prieštaravimo, 2018 m. Vyriausybė 6 proc. (iki 11,85 tūkst. ha per metus) padidino metinę miškų kirtimo normą. Vyriausybės nuomonės nepakeitė ir beveik 20 tūkst. parašų surinkusi peticija, reikalaujanti atšaukti šį sprendimą. Daug klausimų kelia ir saugomose teritorijose vykdomi plynieji kirtimai. Miškų valdyme trūksta visų suinteresuotų grupių – visuomenės, miškų savininkų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų įtraukimo.

Susidariusi padėtis ir paskatino įsteigti šį fondą, kuriuo bus siekiama prisidėti prie miškų išsaugojimo ateities kartoms. Visos fondui paaukotos lėšos bus skiriamos Nacionalinio neliečiamojo miško įkūrimui ir plėtrai. Kuo daugiau bendraminčių prisijungs prie fondo veiklos, tuo daugiau miškų tikimasi apsaugoti nuo jiems gresiančių kirtimų.

„Mes jau tiek visko iškirtome. Ar liks kas nors ateičiai? Liks, jei patys to sieksime. Juk kitaip tiesiog negalima. Todėl tapau šio fondo ambasadoriumi ir manau, kad jais turėtų tapti visi, kam rūpi mūsų gamta,“ – susirinkusiems kalbėjo vienas fondo ambasadorių S.Paltanavičius.

Vykdydami veiklą fondo kūrėjai didžiausią prioritetą žada skirti skaidriam valdymui ir aktyviam visuomenės įtraukimui. Tai užtikrinti padės iš pagrindinių rėmėjų, ambasadorių ir patarėjų sudaryta strateginio valdymo taryba.

Fondo veiklos apims tiek visuomenei atviras miško sodinimo iniciatyvas, tiek ir aplinkosauginę, pažintinę bei šviečiamąją veiklą, jaunimo gamtamokslinį ugdymą. Siekiant užtikrinti kuo platesnį veiklos mastą ir kuriamą naudą šalies miškams, bus organizuojamos pinigų aukojimo akcijos televizijoje, viešuose renginiuose, trumpaisiais numeriais, internetinėse platformose ir kitomis priemonėmis. Fondo savanoriai organizuos įvairias aplinkosaugines iniciatyvas, konferencijas bei mokymus.

„Miškas yra vertybė. Tai lietuvių tapatybės dalis. Tuomet kas mes tokie, jei negalime jo apsaugoti? Jeigu valstybei ar atsakingoms institucijoms nepavyksta apsaugoti to, kas mums brangu, patys turime parodyti, kad mums rūpi, išlikti žmonėmis ir priminti, kaip reikėtų elgtis su mums svarbiais dalykais,“ – sakė fondo pristatymo renginyje dalyvavęs J.Didžiulis.

Iniciatyvos autorių ambicija – įtraukti į fondo veiklą kuo daugiau miškui neabejingų žmonių, socialiai atsakingų verslo įmonių ir šioje srityje veikiančių aktyvių nevyriausybinių organizacijų. Drauge telkti finansinę paramą ir ją investuoti į Lietuvos miškų apsaugą bei plėtrą.

Siekiant paskatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą miškų saugojimo iniciatyvose, fondo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta, kad jo dalininkais galės tapti ir kiti asmenys. Tad visi norintys kviečiami prisijungti.

Visos fondo surinktos lėšos bus skiriamos miško sodinimui, ugdymui ir priežiūrai, miško veisimui tinkamos žemės įsigijimui, brandaus miško su žeme įsigijimui, su miškų apsauga susijusiai švietimo veiklai.