Renovuojant daugiabučius numatyta parama už dirbtinių lizdaviečių čiurliams įrengimą

  • Teksto dydis:

Renovuojant daugiabučius namų bendrijos galės gauti finansavimą už dirbtinių lizdaviečių čiurliams įrengimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimams, kurie be kitų sąlygų renovuojant daugiabutį leistų gauti valstybės paramą ir už išsaugotas paukščių veisimosi vietas.

Tikimasi, kad tai padės išsaugoti čiurlių, kurie suka lizdus gyvenamųjų namų ertmėse, populiaciją.

„Mūsų šalyje čiurlys yra visiškai priklausomas nuo žmogaus, jis peri arba įvairiuose statinių plyšiuose, arba iškeltuose inkiluose. Tad renovuodami būstus privalome išsaugoti šį nuostabų skrajūną“, – sakė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Pasak ministerijos, čiurliai – į kregždes panašūs paukščiai, jie peri uolų plyšiuose, į kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai labiausiai panašios daugiabučių angos virš paskutinio aukšto langų.

Renovuojant namus jos uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių, o kai kada net ir jauniklių.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad į šių paukščių perėjimo vietas vedančių angų negalima užtaisyti nuo gegužės, kai čiurliai pasirodo Lietuvoje ir peri jauniklius daugiabučių pastogėse, iki rugpjūčio, kai jie išskrenda į šiltus kraštus žiemoti.

Į tai privaloma atsižvelgti planuojant renovaciją ir šiems darbams numatyti paukščiams pavojaus nekeliančią datą.

Europos Sąjungoje saugomos visos laukinių paukščių rūšys, todėl tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų negalima.

Ministerija pažymi, kad nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems taikomos bendros ES apsaugos taisyklės. Lietuvoje žudyti paukščius draudžia ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O man patinka

O man patinka portretas
Kuo daugiau ir arčiau gamtos tuo geriau. Tuose daugiabučiu kazematuose išdurnėt galima - viska nuskuta nupjauna vasaros karšty ne tai želdyno ar želdinio bet net žolės nepamatysi, apie medžius nėra ką kalbėt/seniai iš h ujarinta viskas/ na dar kad zylė ar žvirblis atskrenda ar aplink juodus balkonus/dabar renovuoja tokiom baisiom spalvom/ balandis pasisukioja kurio jau net aš nemėgstu.Kur kas geriau čurliai kurie ir lietų parodo ir šaudo po dangų, mašalus gaudo

mouseris

mouseris portretas
ziurkes irgi kencia negaledamos po daugiabucio rusi bastytis, kas jas globos? jos irgi tokia pat vertinga gyvybes forma ir dar kokia protinga, nepalyginsi su ciurliu

skaitau

skaitau portretas
ir netikiu savo akimis. Kaip apskritai įmanomi tokie sprendimai, kas planuoja ir vykdo tokias iniciatyvas ir kiek už tai gauna biudžeto pinigų? O kaip dėl žvirblių ir špokų? Turiu negerą nuojautą, kad jie patiria didelį stresą, negalėdami palysti ir susisukti lizdo po mano terasos parapeto skarda, kaip spręsim šią opią problemą?
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių