„Apskritai meteorų lietų per metus priskaičiuojama virš 100, tačiau geriausiai žinomi ir gausiausi yra keli, iš kurių vienas yra Perseidai, kurie matomi būtent rugpjūčio mėnesį“, – aiškino mokslininkas.

– Ar tada prasideda meteorų kritimas, ar rugpjūčio dangus tiesiog yra skaidresnis?

– Ir viena, ir kita. Tiesa sakant, tarp meteorų lietų dar vienas labai gausus ir formaliai gausesnis už Perseidų vyksta gruodžio–sausio mėnesį. Tačiau kas žiemą žiūrės į dangų naktimis labai ilgai? Meteorų kritimo intensyvumas toli gražu nėra vienodas per visus metus ir būtent įvardijamus meteorų lietus sukuria tarpplanetinių dulkių sankaupos, pro kurias pralekia Žemė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar būtinas teleskopas, kad pamatytum krintančius meteorus?

– Tikrai nebūtinas ir netgi naudos iš jo labai mažai, nes vienas iš esminių meteoro bruožų – kad tai labai trumpas reiškinys ir jis labai greitai juda dangumi. Teleskopu jo sekti būtų tiesiog neįmanoma.

– Patarkite, kur galima stebėti meteorų lietų? Ar reikėtų išvažiuoti į užmiestį, ar užlipti ant stogo? Kokiu laiku?

– Laikas – beveik visa para vienodas tuo atžvilgiu, kiek tų dulkelių į Žemę krenta, bet, žinoma, reikia kuo tamsesnio dangaus, kad tuos žybsnius pamatytume. Taigi, reikia stebėti naktį, o rugpjūtį naktys vis dar trumpos, tad reikėtų palaukti vidurnakčio ar vėliau. Nors, žinoma, pasitaiko, kad vos tik sutemsta pradedame matyti. Kuo mažiau šviesos taršos, tuo geriau. Vadinasi, už miesto – kuo toliau nuo bet kokių ryškių šviesos šaltinių. Niekada neapsiriksite, jei vyksite į Molėtų observatorijos apylinkes. Dėl observatorijos ten labai reguliuojamas apšvietimas ir nėra aplink jokių didelių miestų, jokios pramonės, net ir gatvės apšvietimas yra specialiai sureguliuotas, kad būtų kuo tamsiau. Tačiau bet kurioje kitoje vietoje, tiesiog atokesnėje nuo miesto, galima matyti.

– Kaip danguje atpažinti meteorą? Kaip jo nesumaišyti su krintančia žvaigžde?

– Krintančios žvaigždės ir yra meteorai, tai tiesiog poetiškas pavadinimas tam pačiam reiškiniui.