Skleistenis: ir pamiškėje, ir ant šaligatvio

  • Teksto dydis:

2020-ieji – vaistininkės, žolininkės, etnografės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metai. Ta proga Lietuvos nacionaliniai parkai kviečia pažinti turtingą Lietuvos augalų pasaulį. Šįkart Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai kviečia susipažinti su įdomiu augalu – skleisteniu.

Plikasis skleistenis (Herniaria glabra) – augalas, kurį visi esate matę, bet retas kuris pažįstate. Jo nereikia ieškoti miškuose, pievose ar pelkėse, pakanka pasivaikščioti betonuotais miesto šaligatviais ir atkreipti dėmesį į skaisčiai žalios spalvos kiliminį augalą. Skleistenio sėkla yra labai maža (iki 0,5 mm dydžio), todėl jai pakanka menkučio tarpo tarp plytelių, kad atneštų gyvybę į betono džiungles. "Nepatingėkite ir iš arti apžiūrėkite šio augalo šakelę – jus tikrai nustebins subtilus miniatiūrinių žiedų grožis", – ragina Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai.

Nepatingėkite ir iš arti apžiūrėkite šio augalo šakelę – jus tikrai nustebins subtilus miniatiūrinių žiedų grožis.

Vienas iš liaudiškų augalo pavadinimų yra klyngyda, o lotynų kalba žodis hernia reiškia trūkį. Nuo antikos laikų augalas buvo naudojamas gydant kirkšnies išvaržą ir šlapimo takų uždegimą ir kitas panašaus pobūdžio inkstų ligas. Jo žolės nuoviras atpalaiduoja spazmus, veikia antibakteriškai ir skatina šlapimo išsiskyrimą.

Skleistenis turi gana daug saponinų, tai medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu ima putoti kaip muilas. Liaudyje juo plaudavo audinius, o nuoviru švelnindavo suskeldėjusią rankų ir padų odą.

Visiems, ką sudomino skleistenio vaistinės savybės, dera priminti auksinę žolininkų taisyklę: vaistinę žaliavą galima rinkti tik ekologiškai švariose vietose, todėl neskinkite augalo miesto teritorijoje, arti kelių ar geležinkelių. Jo paieškokite žemažolėse pamiškių sauspievėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių