- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant pagerinti vandens sankaupas Svencelės aukštapelkėje, esančioje Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, šiuo metu čia vykdomi gamtotvarkos darbai, pranešė Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Darbų tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių pelkių paukščių, augalų buveines.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko biologo Modesto Bružo, Svencelės apylinkėse ėmus kurtis žmonėms ir naudoti laukus savo reikmėms, aukštapelkėje ėmė mažėti vandens. Labiausiai vandens lygį pakeitė XX amžiuje vykęs nusausinimas.
„Likę tik dalis pelkės, kuri buvo prieš anksčiau vykusį nusausinimą. Pelkė turėjo ir apypelkę su žemapelkėmis maždaug ten, kur Dreverna. Visas gamtinis kompleksas driekėsi nuo Kuršių marių iki aukštapelkės su tarpinėmis pelkėmis. Kai žmonės pradėjo kurtis, tuos laukus eksploatuoti, dalį tos pelkės ir tą apypelkį sunaikino“, – sakė biologas.
Ties pelke anksčiau buvo padaryti pylimai, kad vanduo iš aukštapelkės neištekėtų, tačiau savo darbą atliko ir bebrai, tad vanduo nebeužsilaiko.
Nebėra plynės, aukštapelkės, kuri svarbi paukščiui – dirviniam sėjikui, Raudonosios knygos rūšiai.
Dėl per mažo kritulių kiekio ir dėl klimato atšilimo vykstančio didesnio vandens išgarinimo, pasak M. Bružo, pelkė sausėja. Vandens lygis būna pakilęs pavasarį ir rudenį, o vasarą pastebimas didelis kritimas.
„Kai yra žemas vandens lygis, pelkė sausėjanti, joje gali pradėti augti pušys, beržai, kurie per lapus, spyglius išgarina dar daugiau vandens. Nebėra plynės, aukštapelkės, kuri svarbi paukščiui – dirviniam sėjikui, Raudonosios knygos rūšiai. Didžiausia jų populiacija yra tundroje, šiaurėje“, – pasakojo biologas.
Dalyje pelkės jau pradėti suplanuoti atvirų pelkinių buveinių atkūrimo darbai, nenaudojant technikos, galinčios pažeisti labai jautrias ir sunkiai atsikuriančias pelkines bendrijas. Sumedėjusi augalija šalinama tiesiog rankomis.
Siekiant atverti aukštapelkės plotus, būtinus retiesiems augalams augti ir nykstantiems pelkių paukščiams įsikurti, kertamos vis sparčiau želiančios neaukštos pušaitės, bandantys kurtis beržai, taip neleidžiant pelkei apaugti mišku.
Šie darbai planuojami ir vykdomi remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
Ši aukštapelkė priskiriama telmologiniam draustiniui, jame draudžiama lankytis nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 dienos.
Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Svencelės telmologinis draustinis įsteigtas 1992 metais ir užimta 1,2 tūkst. ha plotą.
Čia auga retas ir jūrinį klimatą mėgstantis augalas pajūrinis sotvaras, apypelkio miškuose peri jūriniai ereliai, lėliai, slankos, čia galima sutikti plėšriųjų medšarkių, miškinių kalviukų, pilkųjų gervių.
Aukštapelkėje peri ir dirviniai sėjikai bei tikučiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
S. Nainė: manau, su mumis visada gyvens ir šunys35
Daugeliui gerai žinomai porai – Jonui ir Simonai Nainiams – namuose kompaniją palaiko net trys šunys, ir kiekvienas jų – su savo charakteriu, poreikiais ir įpročiais. Simona įsitikinusi, kad jų namuose visada bus šunų. N...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais1
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų2
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...