Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą

  • Teksto dydis:

Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais. Tik auga jie ne ant bet kokių medžių rąstų. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

„Tinka tik lapuotis. Galimai tinka vaismedis, bet pagal visas lenteles vaismedis yra mažiausiai tinkamas. Iš tikrųjų, aš metus domėjausi auginimu, nes Lietuvoje auginančių yra, bet labai nesidalija informacija. Važiavau į du ūkius, neslėpsiu, mokėjau pinigus, kad mane įsileistų“, – pasakojo grybų augintoja Renata Rimkienė.

Darbus ūkininkė pradėjo pernai pavasarį. Žiemą nupjautą medieną teko supjaustyti į daugiau nei metro ilgio rąstelius. Iš Austrijos pirko grybienos ir ją įskiepijo į rąstelius – kiekviename po kone penkiasdešimt skiepų.

„Grybiena matosi, va tokie būna balti galai. Aš vadinu fejerverkais. Pavyzdžiui, pamerki su žemėmis, toks kaip fejerverkas atsiranda baltas. Jau žinai, kad čia tas rąstas yra tikrai įsigrybinęs ir jau tikrai duos derlių. Tai va dabar jie auga tokie pavieniai. Ant kai kurių rąstų labai daug, ant kai kurių ne taip daug. Bet, aš manau, kad kitais metais jau turėtų būti visi pilni“, – sakė ūkininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Šis šitakių derlius pirmas gausesnis, nuo vieno rąsto galima nuimti daugiau nei pusę kilogramo grybų. Tik taip grybus užauginti nelengva. Rąstus tenka mirkyti tvenkinyje, taip grybienai sukeliant vadinamą šalčio šoką. Paskui vėl statyti į eiles. Po trijų parų grybai ant rąstų pradeda dygti, o septintą parą jau galima imti derlių.

„Pirmą mes jau turėjome ant šitos eilės. Kažkaip galvojome, kad čia dar truputį patys paragausime. Nebuvo jų čia labai daug, kokie dešimt gal kilogramų. Tai, iš tikrųjų, labai laukėme. Matyt, pasiūlos šitoje pusėje nėra. Aš nežinau, gal per penkiolika minučių mes pardavėme internetu. Labai greitai. Net nesitikėjome. Tai dabar jau sakėme, kad šituos norime patys pabandyti marinuoti, šaldyti, džiovinti, kad kai jau bus didelis derlius, aš žinočiau, ką su juo daryti“, – teigė R. Rimkienė.

Grybus nuo rąstų R. Rimkienė pjaus iki šalnų. Derliaus per metus galima sulaukti 3–4 kartus. Grybiena apkrėsti rąstai duos derlių, kol supus. Tuomet visus darbus teks kartoti iš pradžių.

Kad Klaipėdos rajone yra neįprastų grybų ūkis, žino retas. Bet grybų augintoja sako, kad šitakių derliaus kai kas jau laukia.

„Yra susidomėjimas, iš tikrųjų, iš barų. Mes keliems esame pranešę, kad auginame grybus. Bet aš negaliu su jais bendradarbiauti kol kas, kol negaliu jiems pasiūlyti pilnai užtikrinto tiekimo. Grybai yra brangūs. Mūsų krašte, galvoju, mes tokių pinigų negausime kaip Aukštaitijoje. Ten pardavinėja po 20–25 eurus už kilogramą. Tai mes pirmuosius pardavėme po 18 eurų“, – aiškino šitakių augintoja.

Pasak ūkininkės, šie grybai labai maistingi, skanūs, naudojami sveikatinimui, net dietoms. Skoniu primena baravykus. Jie itin populiarūs Japonijoje, tad neretai vadinami japoniškais grybais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oho

Oho portretas
Sudai ne grybai apsivemt galima nuo ju

Viltė

Viltė portretas
Gaila šio žmogaus, lipa per visų galvas kad pasiektų savo.

Geda

Geda portretas
Geda tai poniai butu reklamuotis fu
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių