- Živilė Aleškaitienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją.
2021 metais japonų mokslininkas Hiroaki Kitano pasiūlė vadinamąjį „Nobelio Tiuringo iššūkį“, kuriame mokslininkai kviečiami iki 2050 metų sukurti „DI mokslininką“, galintį savarankiškai atlikti tyrimus, vertus Nobelio premijos.
Kai kurie mokslininkai jau dabar intensyviai dirba, siekdami sukurti Nobelio premijos vertą DI kolegą, o šių metų laureatai bus skelbiami spalio 7-14 dienomis.
Ir iš tiesų, pasak Švedijos Čalmerso universiteto mašininio intelekto profesoriaus Rosso Kingo, jau yra apie 100 „robotų mokslininkų“.
2009 metais R. Kingas paskelbė straipsnį, kuriame kartu su grupe kolegų pristatė „robotą mokslininką Adomą“ – pirmąją mašiną, savarankiškai darančią mokslinius atradimus.
„Sukūrėme robotą, kuris pats padarė naujus mokslo atradimus, generavo naujas mokslines idėjas, jas išbandė ir patvirtino, kad jos teisingos“, – AFP sakė R. Kingas.
Robotas buvo sukonstruotas taip, kad galėtų savarankiškai kelti hipotezes ir kurti eksperimentus joms patikrinti. Jis netgi programuodavo laboratorinius robotus, kad šie atliktų tuos eksperimentus, o paskui mokydavosi iš proceso ir jį kartodavo.
„Netrivialūs“ rezultatai
„Adomui“ buvo pavesta ištirti mielių vidinius procesus ir jis atrado iki tol nežinomas organizmo „genų funkcijas“.
Savo straipsnyje roboto mokslininko kūrėjai pažymėjo, kad nors atradimai buvo „kuklūs“, jie taip pat nebuvo „trivialūs“.
Vėliau antrasis robotas mokslininkas, vardu „Ieva“, buvo sukurtas tirti naujiems vaistams nuo maliarijos ir kitų tropikų ligų.
Pasak R. Kingo, robotai mokslininkai jau turi keletą pranašumų, palyginti su vidutiniu žmogumi mokslininku.
„Toks mokslas kainuoja mažiau pinigų, jie dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – aiškino jis, pridurdamas, kad robotai taip pat kruopščiau fiksuoja kiekvieną proceso detalę.
Kartu R. Kingas pripažino, kad DI toli gražu neprilygsta Nobelio premijos vertam mokslininkui. Tam jie turėtų būti „daug protingesni“ ir gebėti „suprasti platesnį vaizdą“.
„Mašinos neperims“
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto asocijuotoji profesorė Inga Strumke teigė, kad kol kas mokslininko profesija yra saugi. „Mokslo tradicijų artimiausiu metu tikrai neperims mašinos“, – sakė ji agentūrai AFP.
Tačiau I. Strumke pridūrė, kad tai „nereiškia, jog tai neįmanoma“, ir pridūrė, kad „neabejotinai“ aišku, jog DI daro ir darys įtaką tam, kaip vykdomas mokslas.
Vienas iš pavyzdžių, kaip jis jau naudojamas, yra „AlphaFold“ – „Google DeepMind“ sukurtas DI modelis – kuris naudojamas baltymų trimatės struktūros nuspėjimui pagal jų aminorūgštis.
„Žinojome, kad yra tam tikras ryšys tarp aminorūgščių ir galutinės trimatės baltymų formos... ir tada galėjome naudoti mašininį mokymąsi, kad jį rastume“, – sakė I. Strumke.
Ji paaiškino, kad tokie skaičiavimai yra per daug sudėtingi žmonėms. „Mes tarsi turime mašiną, kuri padarė tai, ko negalėjo padaryti joks žmogus“, – sakė ji.
Kartu, pasak I. Strumke, „AlphaFold“ atvejis rodo ir vieną iš dabartinių DI modelių, pavyzdžiui, vadinamųjų neuroninių tinklų, silpnybių. Jie labai gerai sugeba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir pateikti atsakymą, tačiau nemoka gerai paaiškinti, kodėl tas atsakymas yra teisingas.
Taigi, nors daugiau kaip 200 mln. baltymų struktūrų, kurias nuspėjo „AlphaFold“, yra „labai naudingos“, jos „nieko neišmoko mūsų apie mikrobiologiją“, – sakė I. Strumke.
DI padės laimėti Nobelio premiją
Jos nuomone, mokslas siekia suprasti visatą, o ne tik „teisingai atspėti“.
Vis dėlto dėl novatoriško „AlphaFold“ atlikto darbo žinovai jį sukūrusius protus laiko pagrindiniais pretendentais į Nobelio premiją.
Bendrovės „Google DeepMind“ direktorius Johnas Jumperis ir generalinis direktorius bei vienas iš įkūrėjų Demisas Hassabis jau buvo 2023 metais apdovanoti prestižine Laskerio premija.
Analitinė grupė „Clarivate“, stebinti potencialius Nobelio premijos mokslo srityje laureatus, juos abu priskiria prie kandidatų į 2024 metų chemijos premiją, kurios laimėtojas bus skelbiamas spalio 9 dieną.
Tyrimų grupės vadovas Davidas Pendlebury pripažįsta, kad nors 2021 metų J. Jumperio ir D. Hassabio straipsnis buvo cituotas tūkstančius kartų, Nobelio žiuri nėra būdinga apdovanoti darbą taip greitai po jo paskelbimo, nes dauguma pagerbiamų atradimų būna padaryti prieš dešimtmečius.
Kartu jis įsitikinęs, kad neilgai trukus tyrimai, kuriuos atlikti padeda DI, pelnys geidžiamiausią mokslo apdovanojimą.
„Esu įsitikinęs, kad per artimiausią dešimtmetį bus laimėtos Nobelio premijos, kurias kokiu nors būdu padės gauti skaičiavimai, o skaičiavimai šiais laikais vis dažniau atliekami naudojant DI“, – AFP sakė D. Pendlebury.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujausi tyrimai: katės protingesnės už kūdikius?
Kačių šeimininkai žino, kad jų augintiniai protingi, tačiau Japonijoje atliktas tyrimas rodo, kad kačių intelektas yra dar didesnis, nei manome. Naujo tyrimo duomenimis, katės sugeba išmokti žodžius greičiau nei kūdikiai ir net gali p...
-
DI priemonė padės atpažinti ir moksleiviu nerimą2
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docentė dr. Liepa Bikulčienė vadovauja Lietuvos tyrėjų komandai, dirbančiai tarptautiniame projekte „Gerovė@dirbtinis intelektas“. Jį įgyvendinant mokslininkai si...
-
Linkėjimai iš kreidos periodo
Honkongo mokslininkai pranešė pirmą kartą aptikę dinozaurų fosilijų atokioje saloje šalia miesto, kuri yra saugomo geoparko dalis. Ekspertai jau patvirtino, kad fosilijos yra didelio dinozauro fragmentas. ...
-
„LinkedIn“ skirta 310 mln. eurų bauda1
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą užtikrinančių reglamentų laikymąsi, ketvirtadienį pranešė, kad profesinių ryšių platformai „LinkedIn“ skyrė 310 mln. eurų b...
-
Kiek kainuoja sekundė netikslaus laiko?2
Ar žinojote, kad laikas Vilniuje ir Palangoje skiriasi? Pasirodo, tai priklauso nuo žemės pasisukimo kampo. Netrukus mes suksime savo laikrodžio rodykles valandą atgal, tačiau mokslininkai tą daro nuolat. Įrangos pagalba šie tikslina net mums me...
-
Keturi TKS astronautai dėl blogų orų toliau priversti laukti grįžimo į Žemę1
Dėl nepalankių orų sąlygų keturi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai toliau priversti laukti kelionės namo. NASA astronautai Matthew Dominickas, Michaelis Barrattas, Jeanette Epps ir rusų kosmonautas Aleksandras Grebenkinas i&sca...
-
Skelbia kibernetikos ekspertų konkursą: už atrastas spragas – piniginiai prizai1
Kibernetinio saugumo entuziastus Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus iš eilės kviečia išbandyti savo įgūdžius konkurse „Bug Bounty“. Konkurso dalyviai per 10 darbo dienų turės atrasti spragas savivaldybei priklausančiose...
-
E. Musko „X“ išvengė griežtų ES konkurencijos taisyklių1
Milijardieriaus Elono Musko platformai „X“ nebus taikomos griežtos Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės, kuriomis siekiama, kad skaitmeninės rinkos būtų atviros, trečiadienį pranešė Europos Komisija. ...
-
TEA: pasaulis žengia į elektros energijos amžių1
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pareiškė, kad iki 2030 metų daugiau nei pusė pasaulio elektros energijos bus pagaminama iš mažai teršiančių šaltinių, tačiau švarios energijos naudojimas pasaulyj...
-
Kaip apsaugoti vaiką nuo pavojų internete?
Per paskutinius du dešimtmečius internetas tapo neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Ne išimtis ir jaunoji karta – vaikai ir paaugliai internete praleidžia vis daugiau laiko, todėl saugumas virtualiojoje erdvėje &ndash...