Kai ku­rios teo­ri­jos tei­gia, kad mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai ir ki­ti elek­tro­ni­niai prie­tai­sai ga­li trik­dy­ti jaut­rias elek­tro­ni­nes sis­te­mas. Tai ko­dėl taip sun­ku įro­dy­ti to­kių tei­gi­nių tei­sin­gu­mą?

Turiu išpažinti kaltę. Kovą mano lėktuvas rengėsi pakilimui iš Londono Heathrow oro uosto ir skrydžio palydovė, kaip įprasta, paprašė keleivių išjungti savo elektroninius prietaisus. Nesiruošdama paklusti, įgrūdau savo išmanųjį giliau kišenėn. Turėjau patikrinti svarbią svarbią darbo žinutę ir dėl mano mažyčio telefoniuko toks lėktuvas iš dangaus juk nenukris, ar ne?

Atrodo, ne viena aš taip manau. Nesenas tyrimas parodė, kad maždaug 4 iš 10 JAV oro linijų keleivių prisipažįsta skrydžio metu ne visada išjungiantys elektroninius prietaisus. Vien ko verta aktoriaus Aleco Baldwino arši reakcija Twitteryje po to, kai buvo išsodintas iš reiso Los Andželas – Niujorkas dėl atsisakymo prieš pakilimą baigti telefonu žaisti su draugais internetinį žaidimą Words With Friends.

Pagal taisykles, kurios gana panašios visame pasaulyje, žemiau 3000 m (10 000 pėdų) nešiojamųjų elektroninių prietaisų naudojimas draudžiamas netgi „skrydžio režimu“, kai signalas neperduodamas. Pakilus aukščiau, nešiojamuosius telefonus ir muzikos grotuvus naudoti galima, tačiau telefonai turi likti išjungti. Sakoma, šios taisyklės svarbios, nes padeda išvengti potencialiai pavojingos šių prietaisų ir jautrios lėktuvo elektroninės sistemos
sąveikos. Bet ar šios baimės turi kokį nors mokslinį pagrindą, o gal metas sušvelninti taisykles?

Trikdžių baimė kyla iš fakto, kad prietaisai prie interneto ar mobiliųjų tinklų jungiasi radijo bangomis. Aiškindamas teorinius pavojus, Peteris Ladkinas, Kompiuterių tinklų ir paskirstytųjų sistemų profesorius iš Bielefeldo universiteto Vokietijoje, pasitelkia dujinio degiklio laikymo prie namų šildymo vamzdžių analogiją. Centrinė namo šildymo sistema keičia režimą, remdamasi vamzdyje esančių termometrų parodymais, taigi, degikliui pašildžius vandenį, rodmenys pasikeis ir paskatins sistemą prisitaikyti.

Asmeniniai mobilūs prietaisai panašiai veikia lėktuvuose, kuriuose šimtai elektroninių sistemų, vadinamoji avionika, naudojama navigacijai, ryšio palaikymui su žeme ir komponentų, išlaikančių lėktuvą ore, sekimui. Kai kuriuose yra jutikliai, pateikiantys informaciją prietaisams pilotų kabinoje. Tai ne vien mobiliųjų telefonų klausimas. Kindle'ai, iPodai, nešiojamiej kompiuteriai, nešiojamosios žaidimų konsolės – visa tai skleidžia radijo bangas. Jeigu skleidžiami dažniai artimi naudojamiems avionikoje, signalai ir duomenys gali būti iškreipti. Tai gali paveikti įvairias sistemas, tokias, kaip radarai, ryšio ir susidūrimo išvengimo technologijos, ir pavojus potencialiai padidėja, jei prietaisas sugedęs ir ima skleisti stipresnes radijo bangas, nei turėtų, arba jei susideda signalai iš keleto prietaisų.

Tai tiek teorijos, bet ar yra kokių nors įrodymų, kad tai kelia problemų? Nėra žinoma apie užfiksuotus sudužimus, kuriuos neabejotinai būtų sukėlę tokie trikdžiai, bet kartais nelaimingų atsitikimų priežastys lieka nežinomos. Skrydžio įrašų fiksatorius gali neatpažinti, kad svarbi sistema sugedo dėl keleivių prietaisų keliamų elektromagnetinių trikdžių.

Sistemos netinkamas veikimas

Tačiau, nors užtikrintų duomenų ir trūksta, pilna fragmentiškų įkalčių, kad ši rizika turėtų būti vertinama rimtai. Šių metų sausį paskelbta ataskaita, kurioje aprašoma 50 saugumo pažeidimų atvejų, kuriuos, manoma, sukėlė nešiojamieji elektroniniai įrenginiai. Atvejai surinkti iš JAV Aviacijos saugumo pranešimų sistemos – duomenų bazės, prižiūrimos NASA, į kurią įgulos nariai gali anonimiškai pranešti apie saugumo problemas. Vieno tokio atvejo santrauka skamba taip: „Pirmasis pilotas pranešė apie kylant atsiradusius kompaso sistemos sutrikimus. Kai keleivių buvo paprašyta pasitikrinti ar visi elektroniniai prietaisai išjungti, kompaso sistema vėl ėmė veikti normaliai“.

2006 m. duomenų bazės analizė parodė 125 pranešimus apie elektroninių įrenginių trikdžius, iš kurių 77 buvo apibūdinti, kaip „smarkiai koreliuojantys“. Vieno incidento metu 30 kampo laipsnių klaida navigacijos įrenginiuose iškart pasitaisė, kai keleivis išjungė nešiojamą DVD leistuvą. Prietaisą įjungus, problema iškilo vėl. Orlaivių įgula pranešė apie daug panašių atvejų, kai navigacijos sistemų rodmenys keisdavosi, paprašius keleivių įjungti ir išjungti tam tikrus prietaisus. Kitoje ataskaitoje Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pranešė apie 75 atskirus galimų elektroninių trikdžių incidentus, įvykusius nuo 2003 m. iki 2009 m., pilotų įsitikinimu, susijusius su mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais prietaisais.

Konkurencijos kupiname aviacijos pasaulyje, kai kurios oro linijos, pavyzdžiui, Virgin Atlantic ir Delta Airlines pradėjo reklamuoti naudojamas technologijas, skrydžio metu leidžiančias daugiau naudotis mobiliaisiais įrenginiais. Skrydžio mobiliojo telefono sistemos, pavyzdžiui OnAir ir AeroMobile naudoja miniatiūrines bazines stotis lėktuve, vadinamas pikoceles, leidžiančias prietaisams veikti mažesne galia. Perdavimai apdorojami, persiunčiami į palydovą ir tada į įprastinius antžeminius tinklus. Taip, pasak AeroMobile direktoriaus Kevino Rogerso, galima naudotis mobiliaisiais “kaip roamingo paslauga, kai iškeliaujate į užsienį, tik užsienyje jums nereikia palydovinio ryšio.“ Kai kurios oro linijos pradeda montuoti AeroMobile įrangą jau lėktuvo gamybos metu.

Šios sistemos leidžia naudotis telefonu kreiseriniame aukštyje, bet ne kylant ar leidžiantis. Rogersas mano, kad vieną dieną tai gali pasikeisti, bet kol kas tebėra sunku „kategoriškai įrodyti, kad iš tiesų nekyla trikdžių – tad oro linijos linkusios laikytis atsargumo ir būti konservatyvios.”

Bet kaip Rogersas pratęsia: „Daug telefonų vis vien paliekami įjungti. Jei būtų realus mobiliųjų telefonų ar iPadų trikdymo lėktuvo sistemoms pavojus, žmonėms išvis nebūtų leidžiama jų neštis į lėktuvą.“

Tačiau kai kurie oro transporto autoritetai tebėra neįtikinti. Pavyzdžiui, oro mobiliųjų paslaugų negalima naudoti JAV oro erdvėje. JAV Federaline aviacijos administracija buvo spaudžiama sušvelninti taisykles ir pernai sudarė ekspertų grupę klausimo ištyrimui. Sprendimo tikimasi sulaukti šių metų pabaigoje.

Richardas Tayloras, JK Civilinės aviacijos valdybos vadovas mano, kad tiesiog laiko klausimas, kol išvysime platesnį mobiliųjų elektroninių prietaisų naudojimą orlaiviuose, bet skambučiai kylant ar leidžiantis numatomoje ateityje tebebus draudžiami.

„Kai tokie reguliuotojai, kaip mes, busime įtikinti, kad orlaivis gali būti saugiai naudojamas netgi su nešiojamais elektroniniais prietaisais kabinoje, kad iš kabinos sklindantis signalas bet kurioje skrydžio fazėje gali būti saugiai sugertas be jokios įtakos orlaivio sistemoms, žinoma, taisyklės bus sušvelnintos,“ sako jis. „Bet čia gamintojų ir, žinoma, avialinijų rūpestis įrodyti, kad orlaiviu jie naudojasi saugiai.“

Gal ši diena išaus netrukus. Tačiau sužinojusi, kaip sunku vienareikšmiškai įrodyti, kad lėktuvams negresia trikdžiai, nuo šiol įsitikinsiu, kad mano telefonas tinkamai išjungtas. Galiausiai, kai keliauju link saulėtųjų atostogų, nenoriu, kad mano telefonas būtų atsakingas už suklaidintų pilotų nusileidimą kokioje nors lietingoje senoje vietoje. Ar už ką nors dar blogiau.

Katia Moskvitch
www.bbc.com