Nešančioji raketa „Space Launch System“ (SLS) yra 98 metrų aukščio ir galingiausia, kada nors pastatyta NASA. Pagal variklių galią ji pranoksta net ir „Saturn V“, skraidinusią astronautus į Mėnulį prieš pusę šimtmečio.

Anksčiau buvo skelbta, kad SLS turėtų pakilti 8.33 val. vietos (15.33 val. Lietuvos) laiku.

Alternatyvios misijos „Artemis 1“ starto datos yra rugsėjo 2-oji arba rugsėjo 5-oji.

Jeigu bandomasis skrydis bus sėkmingas, astronautų skrydžiams pritaikytas erdvėlaivis apskries Mėnulį pirmąkart per pastaruosius 50 metų.

Vis dėlto kapsulė „Orion“ šįkart skris be įgulos. Per šešias savaites truksiantį skrydį astronautų vietas užims trys manekenai, padėsiantys patikrinti įvairius skrydžio parametrus.

Nusileidimas Ramiajame vandenyne

„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Vaizdo kameros fiksuos kiekvieną akimirką per 42 dienų kelionę. Be kita ko, ruošiamasi padaryti „asmenukę“, kurioje erdvėlaivis matysis Mėnulio ir Žemės fone.

Paskui kapsulė įjungs variklius, kad atitoltų 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.

Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.

Skydas turės atlaikyti apie 2 670 Celsijaus laipsnių karštį, kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries daugiau kaip 40 tūkst. km per valandą greičiu.

Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli San Diego.

NASA šiai misijai žalią šviesą uždegė praeitą antradienį, atlikus nuodugnius raketos ir erdvėlaivio sistemų patikrinimus.

Tačiau tai nereiškia, kad pirmąkart pakilsianti raketa ir erdvėlaivis negali pateikti kokių nors netikėtumų.

Neatsiejama rizika

„Darome tai, ką yra neįtikėtinai sunku atlikti ir kas yra neatsiejama nuo rizikos“, – sakė „Artemis 1“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas (Maikas Sarafinas).

Kadangi per šį skrydį įgulos nebus, M. Sarafinas sakė, kad misija bus tęsiama net ir esant sąlygoms, kurios būtų laikomos nepriimtinomis astronautų skrydžiui.

„Jeigu neišsiskleistų saulės elementai – mes tęstume, bet to tikriausiai nedarytume per pilotuojamą skrydį“, – aiškino jis.

Visiška nesėkmė būtų pragaištinga programai, kurios kiekvienos raketos paleidimas kainuoja 4,1 mlrd. dolerių ir kuri jau ne vienais metais atsilieka nuo pirminio tvarkaraščio.

Per kitą misiją – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. „Artemis 3“ įgula turėtų išsilaipinti Mėnulyje, bet tai nutiks ne anksčiau kaip 2025 metais.

Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltieji vyrai, per „Artemis“ programą planuojama, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.

Kadangi žmonės jau yra lankęsi Mėnulyje, „Artemis“ tikslai bus ambicingesni – pasiruošti planuojamam vėlesniam skrydžiui į Marsą.

Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“).

„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei Marsą, truksiančiai ne mažiau kaip kelis mėnesius.

„Manau, tai mus įkvėps netgi labiau negu įkvėpė „Apollo“, – apie „Artemis“ programą kalbėjo NASA asocijuotasis administratorius Bobas Cabana (Bobas Kabana), buvęs astronautas.

„Tai bus absoliučiai nepaprasta“, – pridūrė jis.