- Parengta pagal BBC inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tragedija, ištikusi legendinį Pompėjos miestą, kurį 79 mūsų eros metais po pemza ir pelenais palaidojo Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas, savo paslaptis saugo jau beveik du tūkstančius metų. Archeologams šis prarastas romėnų pasaulio miestas lig šiol yra neišsenkantis lobynas, nes trečdalis palaidotos Pompėjos vis dar neiškasta.
Vienas iš Pompėjoje kasinėjimams vadovaujančių archeologų Alessandro Russo teigė, kad didžioji atradimų dalis teks ateities kartoms.
Šiuo metu esą susiduriama su problemomis, kaip išsaugoti tai, kas jau surasta.
Naujausi kasinėjimai vyksta Pompėjos miesto sektoriuje, kuris pastarąjį kartą buvo tyrinėtas XIX a. pabaigoje.
Tuo metu archeologai atvėrė vieną pagrindinių Pompėjos gatvių, namų fasadus, bet toliau nesigilino.
Tyrinėjamas kvartalas apima 3 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją.
Mokslininkas Gennaro Iovino tvirtino, kad kiekvienas kambarys kiekviename name turi savo mikroistoriją didingoje Pompėjos istorijoje.
Archeologai atrado prieškambarį su skyle stoge, kur liūtų figūrėlės nukreipia lietaus vandenį į fontaną, esantį šalia statulos.
Aptikta ir tvarkingai sukrauta stogo čerpių krūva, kurios statybininkai nesuspėjo užkloti.
Atkastas, spėjama, buvęs komercinis pastatas, kuriame buvo įrengta milžiniška krosnis, joje per dieną galėjo būti iškepama iki 100 kepalų duonos.
Tikėtina, kad tai galbūt buvo didmenininko kepykla, kurio produkcija buvo platinama greitojo maisto užkandinėms, mat Pompėja jomis kaip tik garsėjo.
Beje, Pompėjoje jau yra rasta apie 50 kepyklų.
Archeologai tikisi, kad būsimieji jų kolegos ateityje, naudodamiesi naujesnėmis technologijomis, atvers dar daugiau šio legendinio, po ugnikalnio pelenais palaidoto miesto paslapčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VDU mokslininkai pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ketina nuskaityti Lietuvoje gyvenančių stumbrų genomą. ...
-
Kai technologijos pasitarnauja: dirbtinis intelektas atkūrė balsą1
Naudojant dirbtinio intelekto balso klonavimo technologiją labai lengva apsimesti kitais asmenimis, todėl vis dažniau baiminamasi, kad tai gali tapti pagrindiniu sukčių įrankiu. Vis dėlto technologija gali ir pasitarnauti. Štai amerikiečių medi...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Startuoliai meta iššūkį: kviečia pasitikrinti savo IT žinias
Lietuvoje ir kitur pasaulyje IT talentų svarba kasmet auga – norėdami paskatinti susidomėjimą IT sritimi, pasitikrinti ir atsinaujinti savo IT žinias, Lietuvos startuoliai su partneriais šiandien, gegužės 17 d., nuo 8 iki 20 val. organizuoj...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?2
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų5
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Naujausias mokslininkų tyrimas šokiruoja: laukia badas, konfliktai, masinė migracija14
Šimtai geriausių pasaulio klimato mokslininkų prognozuoja, kad dar šį šimtmetį pasaulio temperatūra kils mažiausiai 2,5 °C, viršydama tarptautiniu mastu nustatytus tikslus ir sukeldama katastrofiškas pasekmes žmon...
-
Užkrečianti gimnazistų motyvacija3
Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu. ...
-
Kauno kolegijos palinkėjimas ketinančiam studijuoti: atrask savo arkliuką1
„Atrask savo arkliuką“ – skambia žinute, o kartu ir linkėjimu Kauno kolegija pasitinka tuos, kurie šiemet dairosi studijų ir laukia artėjančio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpio. Pasak kolegijos atstov...
-
Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių10
Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne vis...