Pompėja – neišsenkantis lobynas archeologams

Tragedija, ištikusi legendinį Pompėjos miestą, kurį 79 mūsų eros metais po pemza ir pelenais palaidojo Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas, savo paslaptis saugo jau beveik du tūkstančius metų. Archeologams šis prarastas romėnų pasaulio miestas lig šiol yra neišsenkantis lobynas, nes trečdalis palaidotos Pompėjos vis dar neiškasta.

Vienas iš Pompėjoje kasinėjimams vadovaujančių archeologų Alessandro Russo teigė, kad didžioji atradimų dalis teks ateities kartoms.

Šiuo metu esą susiduriama su problemomis, kaip išsaugoti tai, kas jau surasta.

Naujausi kasinėjimai vyksta Pompėjos miesto sektoriuje, kuris pastarąjį kartą buvo tyrinėtas XIX a. pabaigoje.

Tuo metu archeologai atvėrė vieną pagrindinių Pompėjos gatvių, namų fasadus, bet toliau nesigilino.

Tyrinėjamas kvartalas apima 3 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją.

Mokslininkas Gennaro Iovino tvirtino, kad kiekvienas kambarys kiekviename name turi savo mikroistoriją didingoje Pompėjos istorijoje.

Archeologai atrado prieškambarį su skyle stoge, kur liūtų figūrėlės nukreipia lietaus vandenį į fontaną, esantį šalia statulos.

Aptikta ir tvarkingai sukrauta stogo čerpių krūva, kurios statybininkai nesuspėjo užkloti.

Atkastas, spėjama, buvęs komercinis pastatas, kuriame buvo įrengta milžiniška krosnis, joje per dieną galėjo būti iškepama iki 100 kepalų duonos.

Tikėtina, kad tai galbūt buvo didmenininko kepykla, kurio produkcija buvo platinama greitojo maisto užkandinėms, mat Pompėja jomis kaip tik garsėjo.

Beje, Pompėjoje jau yra rasta apie 50 kepyklų.

Archeologai tikisi, kad būsimieji jų kolegos ateityje, naudodamiesi naujesnėmis technologijomis, atvers dar daugiau šio legendinio, po ugnikalnio pelenais palaidoto miesto paslapčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastaba

Pastaba portretas
Ne Pompėja, o Pompėjai – daugiskaitinis, iš lot. Pompeii!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių