Kas jus paskatino susirūpinti savo mityba ir pradėti sportuoti – kaip rašote savo tinklaraštyje, tapti „kačioke“?

– Anksčiau, kad ir apvalesnių formų, buvau sveika, fiziškai aktyvi, tačiau mityba man nebuvo prioritetas. Ir mokykloje, ir universitete buvau veikli, tad, net sulaukusi iš aplinkinių replikų dėl svorio, neturėdavau laiko apie tai galvoti. Tuo momentu galbūt pagalvodavau, bet paskui įsisukdavau į savo darbus. Maistas man buvo malonumas, nesirūpinau, kad mano mityba būtų visavertė, kad su maistu gaučiau pakankamai visų reikalingų medžiagų.

Tačiau moters gyvenime būna visokių etapų, tad kartais jausdavausi gerai ir būdama apvalesnių formų, o kartais atvaizdas veidrodyje netenkindavo. Suprantama, kad tai smarkiai priklauso nuo mūsų nuotaikos: jeigu viskas sekasi puikiai – ir savo atvaizdu džiaugiesi, o kai blogai – tuomet ir save jau visai kitaip matai.

Kai karantinas sulėtino gyvenimo tempą ir teko užsidaryti namuose, turėjau daugiau laiko į tuos veidrodžius pasižiūrėti. Vieną dieną atsikėliau ir pagalvojau, kad noriu atrodyti kitaip! Tada ir pradėjau savo pokyčių kelionę.

Situacija buvo labai palanki, nes tuo metu universitete studijavau mitybos kurse, be to, turėjau vaikiną, kuris mėgėjiškai domėjosi mityba. Kadangi jis mėgo sportuoti ir siekė geresnių rezultatų sporto salėje, turėjau ir palaikymą. Visos dedamosios susiliejo į viena ir aš pradėjau aktyviau judėti, pakeičiau savo mitybą ir ėmiau mesti svorį. Tačiau...

Nors ir turėjau žinių apie sveiką mitybą, didelį poveikį turėjo visuomenėje įsigalėję stereotipai, pavyzdžiui, kad turi atsisakyti tam tikro maisto, per dieną nesuvartoti daugiau nei 1 200 kalorijų ir pan. Atsisakiau cukraus, nors saldėsius labai mėgstu, įvairiausių picų, suvožtinių. Žodžiu, nevalgiau jokio maisto, kuris dažniausiai siejamas su geromis emocijomis, valgomas draugų kompanijose, pasisėdėjimuose su artimaisiais ar pan.

Vadovaudamasi tokiais patarimais, maksimaliai save apriboji, ir tie ribojimai priveda prie emocinių lūžių. Tad tikrai negaliu sakyti, kad atsikėliau ir mane aplankė nušvitimas – žinojau, kaip ką daryti, ir viską dariau tinkamai. Tikrai ne.

Taip besimaitindama ir gyvenau, kol galiausiai palūžau. Atėjo rugsėjis, grįžau į studijas, prasidėjo įvairios veiklos, nuolat buvau kompanijose, kur apstu maisto. Nuolatinis savęs varžymas, spartus gyvenimo tempas, nes norėdavau dar ir į sporto salę nueiti, atimdavo visas jėgas, neliko jokio gyvenimo džiaugsmo. Tad teko daug ką permąstyti ir pakoreguoti.

Pradėjusi mesti svorį, visiškai atsisakiusi skanumynų, o norą pasmaližiauti užrakinusi tolimiausiam širdies kamputyje, pasitelkusi kantrybę ir visą sukauptą valią, išgyvenau daugiau nei šešis mėnesius. Per tą laiką saldumynų pomėgis niekur nedingo, toliau užsiėmiau konditerija ir kaupiau savo mėgstamus receptus. Supratusi, kad pyrago gabalėlis vis dėlto nėra kažkas blogo, grįžau į virtuvę ne tik gaminti, bet ir mėgautis maistu. Tik jau protingai.

E. Gelažnikaitės asmeninio archyvo nuotr.

– Vis dėlto sportas ir dabar yra svarbi jūsų gyvenimo dalis?

– Taip, vis dar skiriu dėmesio tiek mitybai, tiek sportui, tačiau su saiku. Nebėra taip, kad aš būtinai turiu eiti į sporto klubą ir „išsportuoti“ tai, ką suvalgiau. Ilgainiui supratau, kad norint numesti svorį ar jį palaikyti pakanka kasdienių pasivaikščiojimų, tarkime, grįžti iš darbo pėsčiomis, išeiti pasivaikščioti po parką ar aplink namus. Sporto salė man dabar yra vieta, kur galiu palikti visas dienos metu susikaupusias emocijas, o ten lankausi tris keturis kartus per savaitę, sportuoju savo tempu apie valandą, be didelio plėšymosi.

– Kas svarbiau norint jaustis geriau, atsikratyti papildomų kilogramų: mityba ar sportas? Ar viskas kartu?

– Sportas reikalingas gerai fizinei sveikatai ir kūno tonusui palaikyti,  ištvermei ugdyti, ligų rizikai mažinti ir sveikam kūnui išlaikyti, kad elementariausias lipimas laiptais nekeltų diskomforto, nereikėtų sustoti ir pailsėti, atgauti kvapą. Tačiau mityba yra pagrindų pagrindas, nes ji daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai ir gerovei. Su maistu gaudami pakankamai reikalingų maistinių medžiagų, galime sėkmingai mąstyti, atlikti skirtas užduotis, spręsti problemines situacijas, ne taip greitai aplanko nuovargis, palaikoma hormonų pusiausvyra ir kitos organizmo funkcijos. Norint gerai jaustis, svarbu tinkamai subalansuoti mitybą ir nevalgyti kritiškai mažai.

– Savo paskyroje rašote, kad esate smaližė, o skaniausio pyrago gabalėlis yra atgaiva jūsų sielai, kūnui ir mintims. Ar saldumynai, desertai jūsų racione yra kiekvieną dieną?

– Vienoks ar kitoks desertas – tikrai. Tai nereiškia, kad aš kiekvieną dieną valgau tortą su storu grietinėlės kremo sluoksniu, – tikrai ne. Vieną dieną desertas sveikesnis, kitą dieną gali būti saldesnis, riebesnis, kaloringesnis. Jeigu bus kolegos gimtadienis darbe, aš tikrai torto gabaliuko neatsisakysiu. Ir nieko čia blogo. Pati mėgstu pasigaminti įvairių desertų. Tai gali būti ir mielinės bandelės, ir tortai ar pyragai.

Paskyros „Sportinis keksiukas“ misija tokia ir yra – paaiškinti, kas yra sveika ir subalansuota mityba, kodėl pavojinga laikytis griežtų maisto ribojimų. Jeigu didžiąją laiko dalį valgai subalansuotą ir visų reikalingų maisto medžiagų gausų maistą, pasilepinti desertu ar kito mėgstamo užkandžio gabalėliu – ne pasaulio pabaiga. Tiesa, pradžioje nedrįsau dalyti mitybos patarimų, tačiau dabar jau jaučiuosi galinti tai daryti.

– Ar galite pasidalyti keliais patarimais, kaip neatsisakyti deserto, bet padaryti jį sveikesnį, galbūt naudingesnį organizmui?

– Visų pirma reikia pradėti ieškoti atsakymų, apžvelgiant visus savo mitybos įpročius ir ją analizuojant. Nebūtinai turi skaičiuoti kiekvieno kąsnio kalorijas – tiesiog nufotografuokite kiekvienąkart tai, ką valgote, užkandžiaujate. Tuomet dienos pabaigoje peržvelkite, kiek ir ko suvalgėte. Jeigu didžiąją dalį jūsų dienos raciono sudaro nevisaverčiai užkandžiai, o dideliems valgymams vietos nebelieka, būtina tai keisti. Suvalgius subalansuotus pusryčius, nepatingėjus į darbą įsidėti pietų dėžutės, o grįžus ir pavakarieniavus su šeima, daugiau riebalų ar angliavandenių turinčio deserto gabalėlis tikrai nepadarys žalos organizmui, nes bus skirtas pasimėgauti. Jūsų mėgstamas užkandis nepakeis pagrindinio valgymo, o virtuvėje nereikės spręsti rebusų, kaip jį paversti sveikesne alternatyva.

– Dabar dažnai rekomenduojama cukrų keisti saldikliais, sirupais ar medumi. Kaip tai vertinate?

– Tiek viena, tiek kita turi savų pranašumų ir trūkumų. Per didelis cukraus vartojimas susijęs su įvairiomis sveikatos bėdomis – nutukimu, diabetu, dantų ėduonimi. Ilgalaikis saldiklių vartojimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos mūsų organizmui, pavyzdžiui, sukelti virškinimo sutrikimų.

Tiek medaus, tiek kitų saldžių medžiagų didžiąją dalį maistinės vertės sudaro monosacharidai (cukrus). Taip, medaus sudėtis palankesnė dėl jame esančių vitaminų, mineralų ir antioksidantų, tačiau jo pagrindinė paskirtis yra saldinti maisto produktus. Todėl medaus, kaip ir cukraus, medaus ar kitų saldžių medžiagų, mūsų racione turėtų būti saikingai.

– Baltus kvietinius miltus, kuriuos dažniausiai naudojama kepiniams, rekomenduojama keisti viso grūdo, grikių, ryžių miltais ir pan. Ar tai geras sprendimas?

– Baltų miltų gamybos proceso metu iš dalies pašalinama grūdo luobelė, t. y. sėlenos ir gemalas, todėl juose yra mažiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų. Viso grūdo dalių miltai gaminami iš viso grūdo, tad jie išlaiko visus grūduose esančias maistines medžiagas, įskaitant baltymus, skaidulines medžiagas, vitaminus (ypač B grupės) ir mineralus. Dėl šios priežasties viso grūdo miltai ilgesniam laikui užpildo skrandį ir ilgiau jaučiamės sotūs.

Dalis žmonių nemėgsta viso grūdo miltų, jaučia neįprastą specifinį skonį, todėl, suvalgę kepinį iš jų, nesijaučia sotūs. Dėl šios priežasties nori suvalgyti dar ką nors skanaus. Tokie pasirinkimai taip pat nepalankūs mūsų sveikatai, todėl patarčiau rinktis įprastus baltus miltus, o sekmadienio blynelius gardinti priedais, kuriuose gausiu baltymų, pavyzdžiui, graikišku jogurtu, varške, o uogienę keisti šviežiomis uogomis ar vaisiais.

– Kas, jūsų manymu, geriau – torto gabaliukas ar vaisiai?

– Priklausomai nuo situacijos. Keliaudama į darbą užkąsti įsidėčiau vaisių, kuris mano dienos racioną papildytų vitaminais, mineralais ir skaidulinėmis medžiagomis. Tačiau, jei noriu torto gabalėlio, nesistengčiau jo nuslopinti obuoliu ar kitu sveikatai palankesniu alternatyviu valgiu, kadangi tokie bandymai dažniausiai baigiasi persivalgymu. Suvalgytas obuolys greičiausiai neatstos mintyse besisukančio saldėsio gabalėlio. Tuomet suvalgysime dar vieną obuolį, vėliau – dar vieną, o galiausiai vis tiek pasiimsime taip trokštamą torto gabalėlį. Tiek save varžę, tačiau vis tiek pasidavę, jausime kaltę, kad vėl neatsilaikėme ir palūžome.

– Tad pagrindinė taisyklė, kurios reikėtų laikytis maitinantis, būtų tokia: galvoti, ką valgai, kiek valgai ir kodėl valgai?

– Iš esmės – taip. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas lėkštėje, tačiau ir kokių emocijų vedami renkamės vienokį ar kitokį maistą. Norą valgyti lemia mūsų emocijos: ar jaučiame stresą, ar esame laimingi ar nuliūdę. Kiekvieną emocijos veikia skirtingai: vienas stresuodamas negali valgyti, kitas, priešingai, nori daugiau valgyti, kad užsimirštų, valgydamas bando sumažinti įtampą. Taigi, svarbu save stebėti, analizuoti.

– Kam naudinga jūsų paskyra „Sportiškas keksiukas“?

– Savo paskyrą kviečiu skaityti kiekvieną, kuris nori išmokti planuoti savo pirkinių krepšelį, savaitės valgiaraštį, sužinoti kažką naujo apie mitybą, išgirsti kitokį požiūrį į susiformavusius standartus, tiesiog pasisemti naujų desertų idėjų. Prisijungti prie paskyros „Sportiškas keksiukas“ kviečiu kiekvieną, kuris ėjo sunkiu alinančių dietų keliu ir nerado rakto į sėkmę. Norisi, kad tokių atvejų mažėtų, kad žmonės išmoktų džiaugtis maistu ir suprastų, jog rezultatų galima pasiekti neatsisakant valgymo malonumo.

Greitas šokoladinio pudingo tinginys

150 g pieniško šokolado skonio baltyminio pudingo,

320 g sausainių „Gaidelis“ su kondensuotu pienu.

Pusę sausainių susmulkinkite iki miltų, kitą – didesniais gabalėliais. Sausainius sumaišykite su pudingu ir ant kepimo popieriaus suformuokite tvirtą saldainį. Galus užriškite siūlu formai palaikyti. Palikite šaldytuve per naktį ar bent 4 valandoms.

Šokoladiniai sūrio pyrago keksiukai

200 g kvietinių miltų,

140 g 2 proc. riebumo pieno,

120 g 85 proc. juodojo šokolado,

125 g 11 proc. tepamojo sūrio „Philadelphia Light“,

2 M dydžio kiaušiniai,

75 g 3 proc. natūralaus jogurto,

75 g rudojo cukraus,

50 g 82 proc. riebumo sviesto,

50 g kepinių ir desertų kakavos,

2 ml vanilės aromato,

1 ml skysto saldiklio arba 20 g miltelinio cukraus,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

½ šaukštelio kepimo sodos,

žiupsnelis druskos.

Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Dubenėlyje sumaišykite miltus, kakavos miltelius, druską, kepimo miltelius, sodą ir atidėkite. Kitame inde rudąjį cukrų ir sviestą išplakite iki kreminės masės. Įmuškite kiaušinį, sudėkite natūralų jogurtą, vanilę. Išplakite iki vientisos masės. Į sviestinę masę dalimis supilkite miltų mišinį ir pieną. Masė bus labai tiršta – viskas gerai. Susmulkinkite šokoladą ir pusę jo sudėkite į tešlą. Kitame dubenyje tepamąjį sūrį, cukrų arba saldiklį ir kiaušinį lengvai išplakite, kol visiškai susimaišys. Neperplakite. Į kiekvienos formelės dugną įdėkite po šaukštą šokoladinės tešlos, uždėkite sūrio masės sluoksnį ir ant viršaus – likusią šokoladinę tešlą. Likusiais šokolado gabaliukais apibarstykite keksiukus. Kepkite 15–16 min., ištraukus iš keksiuko vidurio medinis pagaliukas turėtų būti vos drėgnas. Išimkite iš orkaitės ir leiskite pastovėti dar 5 minutes, prieš iškeldami ant grotelių, kad visiškai atvėstų.

Baltojo šokolado varškės sūreliai su avietėmis

250 g 0,2 proc. varškės,

180 g baltojo šokolado (sūreliams padengti man užteko 150 g, tačiau siūlyčiau būti išsitirpinus 200 g, tai bus paprasčiau)

30 g sausainių „Gaidelis“ su sutirštintu pienu,

15 g saulėgrąžų aliejaus,

11 g šalčiu džiovintų aviečių,

2 ml skysto saldiklio,

1 šaukštelis vanilinio cukraus (milteliais).

Varškę su vaniliniu cukrumi elektriniu trintuvu sutrinkite iki kreminės konsistencijos. Jeigu neturite, galite pertrinti per sietelį, geriausia porą kartų. Ištirpinkite 30 g šokolado ir kartu su saldikliu įmaišykite į varškės masę. Sutrupinkite į masę avietes (pasilikite 6 papuošti) ir išmaišykite. Įmaišykite į masę iki miltų sutrupintus sausainius. Varškės masę padalykite į 6 lygias dalis ir įdėkite į šaldiklį sustingti bent 4 val. Išlydykite šokoladą su aliejumi. Merkite sukietėjusią masę į išlydytą šokoladą, nukratykite šokolado perteklių ir papuoškite likusių aviečių trupiniais. Šokoladas stingsta iškart, tad viską reikėtų daryti greitai (sūreliai turėtų sverti apie 76–80 g). Valandai sūrelius padėkite į šaldytuvą lėtai atitirpti.