Dviejuose Filipinų kaimuose antradienį buvo spalvingai švenčiamos Joninės – su keptais paršeliais superdidvyrių kostiumais ir purvu išsitepusiais valstiečiais.

Per vieną spalvingiausių šios katalikiškos šalies religinių festivalių keli tūkstančiai žmonių žygiavo Balajano gatvėmis paskui nedidelius sunkvežimius, kuriais buvo vežami kepti paršeliai, o žiūrovai kartas nuo karto iš kibirų vandeniu apliedavo triukšmingą procesiją.

„Senais laikais šios procesijos nebuvo tokios nuostabios kaip dabar“, – sakė 60 metų pensininkė Teresita Francisco (Teresita Fransisko), iš savo namų kiemo stebėjusi parado pradžią.

Ši procesija rengiama po derliaus nuėmimo, ir būtinas jos atributas yra ant iešmo virš žarijų kepti paršeliai – vienas populiariausių ypatingų šalies patiekalų.

Procesija rengiama šv.Jono Krikštytojo, kuris, kaip tiki krikščionys, pakrikštijo Jėzų ant Jordano upės kranto, garbei.

Per šiemetinį trijų valandų paradą pakrantės miestelyje Balajane Batangaso provincijoje į pietus nuo Manilos buvo koks šimtas keptų paršelių, padabintų akį traukiančiais kostiumais – žmogaus-voro, boksininko, gydytojo ar, pavyzdžiui, Raudonojo Kryžiaus gelbėtojo valtyje. Vienas keptas paršelis buvo užsodintas ant motociklo.

Tie paršeliai, kurių vienas kainuoja maždaug 3,5 tūkst. pesų (80 dolerių), po parado būna bendrai suvalgomi.

Parade dalyvavo ir didelės korporacijos, ir tūkstančiai turistų; jį parėmusios korporacijos nemokamai dalijo stipriuosius gėrimus, alų ir saldainius.

28 metų telefonų remontininkas Leonas Sara laistė pro šalį einančius parado dalyvius vandeniu.

„Ką tik apliejau uniformuotą policininką. Jis labai nesupyko, nes žino, kad toks čia paprotys“, – sakė jis.

Šv.Jonas Krikštytojas buvo pagerbtas ir per kitą unikalią antradienio procesiją – atokiame Bibiklato kaime 110 km į šiaurę nuo Manilos.

Kaip ir kasmet, maždaug 200 vyrų ir moterų auštant patraukė į ryžių laukus, nusimetė viršutinius drabužius ir purvu išsitepė veidus bei visą kūną. Tada, apsisiautę mantijomis iš bananų lapų, basi, žygiavo centrine gatve į vietos bažnyčią, pakeliui priimdami iš gyventojų žvakes ir išmaldą. Bažnyčioje buvo aukojamos padėkos mišios.

Tikintieji šioje procesijoje dalyvauja nusižeminimo ir atgailos vardan, pamėgdžiodami šventąjį, kuris kaip neturtėlis gyveno dykumoje.