- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Patogu: A. Vaicekausko įsitikinimu, toks knygos formatas bus priimtinas daugeliui skaitytojų.
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
-
Apie Velykų tradicijas – šiuolaikiškai
Privalomas švenčių atributas kiekvieno kišenėje – Velykų atmintinė „Tradicinės Velykos – šiuolaikiniai margučiai“. Joje – priminimas ne tik apie senąsias tradicijas.
Naudinga skubantiems
Nors sudėtingi moksliniai leidiniai garantuotų didesnį atlygį, etnologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, daktaras Arūnas Vaicekauskas pastaruosius metus daro tai, kas jam teikia malonumą, – rašo knygas, skirtas plačiajai visuomenei. Etnologas į tūkstančius puslapių sudėjo savo žinias apie primirštas Vėlinių tradicijas, aukas ir puotas protėviams, apie Kūčių vakarienės patiekalus, Užgavėnių persirengėlių linksmybes ir Velykų papročius.
Paskutinis jo, grafikos dizainerės Radvilės Meškauskaitės ir leidyklos „Maketonas“ darbas – kišeninė atmintinė „Tradicinės Velykos – šiuolaikiniai margučiai“. Nedidukėje spalvingoje knygoje aprašomi pagrindiniai Velykų papročiai ir pateikiami kiaušinių marginimo būdai, todėl šis leidinys labai tiks nuo tradicijų atitrūkusiems miesto gyventojams. Versdami leidinio puslapius jie galės ne tik užpildyti trūkstamas žinių spragas, bet ir smagiai praleisti laiką mėgaudamiesi senosiomis kaimo pramogomis. Leidyklos atstovių Alinos Vyšniauskienės ir Jolantos Meškauskienės įsitikinimu, į A. Vaicekausko knygos puslapius suguldyta informacija puikiai tiks ruošiant šventinę viktoriną, kuri suburs visus šeimas narius.
Praktiškas: nors leidinys nedidelis, jame gana daug naudingos informacijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Užmiršti papročiai
Atrinkti informaciją, kad jos būtų nei per daug, nei per mažai, nebuvo lengva, tačiau patirtį turinčiam autoriui pavyko. Pirmieji knygos puslapiai skaitytojams pasakoja apie tradicines Velykas, jų kilmę, tebegyvuojančius ir jau užmirštus papročius.
„Išnyko tai, kas nesusiję su žemės ūkiu“, – etnologas neslėpė apmaudo.
Nebeliko silkės tampymo papročio. Pasakojama, kad lentą, ant kurios būdavo nupieštas vandens gyvis, trečiadienį vaikai tempdavo vieną kartą, ketvirtadienį – du, o penktadienį – tris kartus. Tai jie darydavo iki sugaudžiant šeštadienio varpams. Nebeliko ir agrarinės magijos, kai kumpio kaulus arba margučių lukštus žmonės užkasdavo laukuose tikėdami, kad pasėlių nenusiaubs gamtos stichijos, jie geriau derės ir bus apsaugoti nuo kenkėjų.
Retas jau pamena ir darbus, kuriuos reikdavo nudirbti iki Velykų. Antai, Didįjį ketvirtadienį žmonės tvarkydavosi ir naikindavo kenkėjus.
Susėmę juos nešdavo pas kaimyną ir mesdavo per tvorą.
„Paklausus, kur tavo blusos ir tarakonai, žmogus sakydavo: išėjo pas Joną!“ – šypsojosi A. Vaicekauskas.
Didysis penktadienis – susikaupimo diena. Žmonės tikėjo, kad Kristaus kančios dieną negalima linksmintis, bet kur vandens pilti, šiukšlių mesti, nes gali Kristui į akis patekti. Didįjį šeštadienį lydėdavo apeiginiai veiksmai – ugnies ir vandens šventinimas, kuris išliko ir šiandien. Tiesa, išnyko paprotys su šventintu vandeniu skubėti namo.
Paklausus, kur tavo blusos ir tarakonai, žmogus sakydavo: išėjo pas Joną!
„Vaišės? Nors valstietiška agrarinė magija nebeaktuali, Velykų vaišės liko, – paklaustas, ką derėtų dėti ant stalo, A. Vaicekauskas rekomendavo nepamiršti kepto paršelio, šaltienos, sūrio, Velykų barščių. – Kai kur Aukštaitijoje valgydavo ir paschą. Tai jau stačiatikių įtaka. Mūsų šeimoje tokio pyrago niekada neragaudavome.“
Netrūksta ir naujovių
Knyga „Tradicinės Velykos – šiuolaikiniai margučiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje – istorija ir tradiciniai Velykų kiaušinių marginimo būdai, antroje dalyje – šiuolaikiniai.
„Pradžioje – apie pačius margučius. Kur ir kada atsirado paprotys juos marginti, nežinoma. IV a. datuojamų margintų kiaušinių aptikta Vormso apylinkėse, Vokietijoje. Opolėje, Lenkijoje, rasta X a. datuojamų vašku margintų kiaušinių lukštų. Lietuvoje kiaušinio formos akmeninių, kaulinių ir molinių dirbinių rasta XIlI a. kultūriniame sluoksnyje. Pirmasis Velykų kiaušinių paminėjimas lietuviškajame šaltinyje aptinkamas Martyno Mažvydo kūrinio „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje“, – nuo istorijos A. Vaicekauskas perėjo prie Velykų kiaušinių marginimo technikų.
Patogu: A. Vaicekausko įsitikinimu, toks knygos formatas bus priimtinas daugeliui skaitytojų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Anksčiau margindavęs spalvotu laku, etnologas šio būdo atsisakė. Dabar jam arčiausiai širdies Velykų kiaušinių vaškavimas. Kelis kartus kiaušinius jis bandė skutinėti, tačiau tai pasirodė pernelyg sudėtinga. Be šių senųjų marginimo technikų, knygoje rasite ir kitų, kurias anuomet naudojo mūsų protėviai. Tai marginimas gėlių žiedais arba raudonaisiais kopūstais. Marginant pastaruoju būdu reikės raudonojo kopūsto, acto, žolelių, skudurėlio. Ant jo dėkite kiaušinį ir žoleles. Sutvirtinkite siūlu. Į puodą suberkite smulkintą kopūstą, pilkite šlakelį acto ir dėkite paruoštą kiaušinį. Virkite apie 10–15 minučių. Išvirusius kiaušinius palikite vandenyje dar kelias valandas, tuomet išimkite. Norintys naujovių knygoje ras pamokėlių, kaip kiaušinius marginti karštomis kreidelėmis, akriliniais dažais, servetėlėmis, skutimosi putomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Triušių parodoje Kaune – daugiau kaip 200 pūkuotų ilgaausių3
Ateinantį savaitgalį, lapkričio 30–gruodžio 1 d., kauniečiai ir miesto svečiai galės pasigrožėti įvairiausių veislių triušiais, sužinoti naudingų dalykų apie jų auginimą ir dalyvauti kitokiose veiklose. Visa tai vyks prekybos mies...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Kauno sporto halėje po 20 metų pertraukos ir vėl skambėjo „G&G Sindikatas“10
Lapkričio 23-iąją Kauno sporto halėje įvyko ilgai lauktas „G&G Sindikato“ koncertas, kuris subūrė pilnutėlę salę lietuviško repo gerbėjų. Šis koncertas buvo ypatingas dėl dviejų sentimentalių progų: grupė sugr...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...