Europos kultūros sostinės metai pasibaigė. Kas toliau?

Kaune įvyko šeštasis ir paskutinis jau tradicija tapęs Europos kultūros sostinės (EKS) forumas. Projekto „Kaunas 2022“ komanda ir svečiai iš užsienio bandė atsakyti į klausimą: kas toliau? Kaip Kaunas galėtų sėkmingai tęsti Europos kultūros sostinės metų palikimą?

Ar tai jau pabaiga?

Rugsėjo 7 d. vykusioje diskusijoje „Kada baigiasi Europos kultūros sostinė? Palikimo strategijos“ dalyvavo programos „Golvėjus 2020“  vadovė Marilyn Gaughan Reddan (Airija), buvusi projekto „Matera 2019“ vadovė Rossella Tarantino (Italija) ir Europos Komisijos (EK) vyresnysis ekspertas Sylvainas Pasqua (Belgija). Diskusiją moderavo kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė. Visi diskusijos dalyviai taip pat yra Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos ekspertų tarybos nariai.

Diskusiją G. Giedraitytė pradėjo klausimais: ar pasibaigę EKS titulo metai yra pabaiga, o gal nauja pradžia? Kaip mes apskritai galėtume apibūdinti EKS titulo miestui paliktą palikimą?

Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui.

Pirmosios į iškeltą klausimą bandė atsakyti M. Gaughan Reddan ir R. Tarantino, kurios jau išgyveno savo miestų EKS projekto pabaigą. M. Gaughan Reddan papasakojo, kad titulo metai Golvėjui apskritai buvo sudėtingi, nes 2020-aisiais visas pasaulis išgyveno COVID-19 pandemiją. Be to, titulo metų atidarymo dieną Airiją užklupo audra Ciara, dėl kurios didysis atidarymas neįvyko.

Pandemijos metu programos „Golvėjus 2020“ komanda įvykdė net 1 250 nuotolinių internetinių renginių, tačiau nepavyko kultūros paskleisti po miesto gatves, kaip buvo planuota. Vis dėlto Golvėjaus titulo metai buvo gana sėkmingi, projektas sutraukė daugybės žmonių iš viso pasaulio dėmesį.

Viešnia iš Airijos atskleidė, kad, pasibaigus Golvėjaus titulo metams, projekto „Golvėjus 2020“ komandos nariai įkūrė naują organizaciją, kuri atsakinga už EKS metų palikimą. Tad ir projekto „Kaunas 2022“ komandai M. Gaughan Reddan patarė neišsiskirstyti.

„VšĮ „Kaunas 2022“ turi didžiulę penkerių metų patirtį, o tai yra labai svarbu kreipiantis į Europos fondus ir prašant finansavimo. Teisinės struktūros išlaikymas leidžia lengviau gauti paramą projekto tęstinumui, – pabrėžė ji. – Nuo praėjusių metų rugsėjo aš pati kreipiausi į devyniolika fondų, kurie sutiko mus paremti daugiau nei 23 mln. eurų vien dėl to, kad išlaikėme programos „Golvėjus 2020“ organizacijos esybę. Užbaigdami Golvėjaus Europos kultūros sostinės metus, mes neuždarėme ir savo internetinio puslapio, nes tai svarbus skaitmeninis EKS metų palikimas. Mūsų tinklalapyje yra paviešinta daugiau nei 79 veiklos ataskaitos, kiti svarbūs dokumentai ir archyvinė medžiaga. Tad tai gyvas miesto pasiekimų archyvas. Nepamirškite to.“

Marilyn Gaughan Reddan / M. Plepio nuotr.

Palikimas – po dešimtmečio

M. Gaughan Reddan manymu, tikrąjį EKS palikimą Kaunas galutinai suvoks tik po kelerių metų, gal net dešimtmečio.

„Galbūt patys to dar nesuprantate, bet projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ miestui ir jo žmonėms jau paliko didžiulį, svarbų palikimą, – neabejoja ji. – Kaune auga visa jaunų žmonių karta, kuri po dešimties metų su nostalgija prisimins Kauno mitinio žvėries paieškas ir kitus EKS metų įvykius. Šiandien apibūdinti EKS palikimą yra sudėtinga ir netgi neįmanoma, nes tikrąjį palikimą pamatysite tik praėjus daugiau laiko. Dabar esate dar tik ilgos, bet nuostabios kelionės pradžioje, kuri net ypatingesnė už pačius EKS metus.“

Europos kultūros sostinės metų palikimą ji sako suprantanti ne kaip visų projekto veiklų tęstinumą. „Kultūros sostinės metai yra renginys, kuris atlieka savo paskirtį, o EKS metų palikimas priklauso nuo to, ar sugebėsite įvertinti šio įvykio miestui suteiktas naudas, užmegztus ryšius ir jais pasinaudoti ateityje. Iš tikrųjų mes visi žvelgiame į Kauną su susižavėjimu ir nekantriai laukiame išvysti kitus jūsų žingsnius. Mano nuomone, Kauno EKS projektas buvo itin sėkmingas“, – sakė viešnia iš Airijos.

Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą.

R. Tarantino pritarė, kad apibūdinti EKS metų palikimą yra sudėtinga, nes kiekviename mieste jis vis kitoks. Kad ir kaip būtų, pasibaigus titulo metams, miestas dažniausiai būna labai sustiprinęs savo tarptautines partnerystes ir vietos bendruomenę.

„Pasibaigus EKS metams, galima naujai pažvelgti į muziejus ar kitas kultūros erdves. Pavyzdžiui, Materoje vienas muziejus tapo bendruomenės susibūrimo vieta. Įvertinkite ir tai, kad Kaunas dabar atsidūrė platesniame Europos kultūriniame žemėlapyje, tad išnaudokite šią galimybę. Jau nebesate įstrigę antrojo pagal dydį miesto vaidmenyje, turite ką pasakyti Europai. Titulo metais užmezgėte daugybę tarptautinių partnerysčių, Kaune pasirodė gausybė įvairių menininkų. Tad ir ateityje juos pakviesti į Kauną bus lengviau“, – tikina ji.

R. Tarantino ragino nepamiršti ir vietos gyventojų, ypač tų, kuriuos sunkiau pasiekia kultūra. „Prisiminkite įgytą patirtį buriant bendruomenę ir ją panaudokite. Per pastaruosius penkerius metus Kaune užsimezgė daug naujų gražių ryšių tarp miesto centro, mikrorajonų ir užmiesčio rajonų. Tad nepamirškite jų išnaudoti. Labai svarbu, kad miesto bendruomenė jaustųsi įgalinta veikti. Iš tikrųjų vienas gražiausių ir smagiausių Materoje vykusių renginių buvo ne projekto „Matera 2019“ organizuotas renginys, bet pirmosios mieste LGBT eitynės, kuriose dalyvavo daugybė įvairaus amžiaus žmonių“, – pasakojo italė.

Pakitęs statusas

Diskusijos moderatorės G. Giedraitytės nuomone, miestas, kuris buvo tapęs Europos kultūros sostine, niekada ja nenustoja būti. Tai tarsi prezidento titulas, kuris išlieka. G. Giedraitytė pastebėjo, kad EKS projektas miestui suteikia puikią reputaciją, ypač jei titulo metai buvo sėkmingi. Miestui tampa lengviau teikti paraiškas įvairiems Europos fondams ir organizuoti kitus didžiulius renginius mieste. Tad ar EKS titulą būtų galima laikyti palikimu savaime?

EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pritarė, kad EKS titulas išties yra svarbus prekės ženklas, kuris miestui suteikia didesnį žinomumą ir atpažįstamumą. Tad tampa lengviau bendradarbiauti su partneriais iš kitų šalių, gauti finansavimą. Todėl galima teigti, kad tapimas Europos kultūros sostine savaime palieka tam tikrą svarbų palikimą.

„2007 m. tapęs Europos kultūros sostine, Liuksemburgo miestas į projektą įtraukė ir aplinkinius Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos regionus. Visi šie regionai iki šiol bendradarbiauja kaip stiprūs partneriai. 2002-ųjų Europos kultūros sostinė Briugė Belgijoje ir 2013 m. titulą gavusi Košicė Slovakijoje iki šiol turi stiprias organizacijas, besirūpinančias miesto kultūra. Visa tai – EKS metų palikimas“, – akcentavo jis.

Rosella Tarantino / M. Plepio nuotr.

Svarbiausia – bendruomenė

G. Giedraitytė atskleidė, kad rugsėjo pabaigoje VšĮ „Kaunas 2022“ bus likviduota. „Kaip Matera ir Golvėjus reagavo į šią pabaigą? Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas už EKS metų palikimo tęstinumą?“ – klausė diskusijos moderatorė.

M. Gaughan Reddan pasakojo, kad buvusi projekto „Golvėjus 2020“ komanda šiuo metu rengia ilgalaikę EKS metų palikimo strategiją. Ateityje ketinama glaudžiai bendradarbiauti su visomis svarbiausiomis Vakarų Airijos kultūrinėmis organizacijomis, universitetais. Taip, pasak M. Gaughan Reddan, Golvėjaus kultūrinis gyvenimas ir EKS palikimo tęstinumas tampa visų organizacijų atsakomybe.

„Mano nuomone, neverta stengtis tęsti visas EKS metų veiklas. Kultūros sostinės metai ir jų palikimas yra du skirtingi dalykai. Svarbiausia – įvertinti didžiausias EKS metų naudas miestui ir stengtis jas išnaudoti. Šiam tikslui mes iškart po titulo metų užsakėme nepriklausomos audito kompanijos įvertinimą, – akcentavo ji. – Dabar turime tris svarbiausius tikslus: tęsti tarptautines partnerystes, remti Golvėjaus kultūros sektorių ir vietos bendruomenę. Patariu per daug rimtai nežvelgti į EKS metų palikimo tęstinumą. Užteks išsigryninti kelias svarbiausias sritis.“

Pasak R. Tarantino, sunku kitam miestui patarti ką nors konkretaus, nes visų patirtys yra skirtingos. „Neįmanoma tęsti visko, kas buvo vykdoma EKS metais. Tad patarčiau pasirinkti vos keletą svarbių projektų. Svarbiausia neprarasti vietinių gyventojų įsitraukimo, juos remti ir skatinti prisiimti atsakomybę už bendro palikimo tęstinumą. Materoje mes labai daug dėmesio skyrėme savanoriams, tad šiandien savanorių judėjimas čia itin stiprus. Pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, vietos savanoriai nusprendė, kad jie nori tęsti palikimą savo jėgomis. Mes jiems suteikėme savo patirtį, rėmėme ir padėjome, tad šiandien būtent jie svariai prisideda prie to, kad EKS metų palikimas nebūtų prarastas“, – atskleidė ji.

Viešnios iš Italijos teigimu, Materai laimėti titulą nebuvo lengva, nes paraiškas pateikė ne vienas kur kas didesnis Italijos miestas.

Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis.

„Nepaisant to, organizaciją „Matera 2019“ įkūrėme dar gerokai prieš pateikiant paraišką EK. Norėjome, kad, net nelaimėjus titulo, būtų pasirūpinta miesto kultūra. Tad pasirašėme sutartį su regiono savivaldybe, kuri sutiko dalį projekto įgyvendinti, net jei negausime titulo. Sutarėme, kad organizacija gyvuos dar trejus metus po titulo metų, tad turėjome laiko reflektuoti ir įvertinti savo darbą ir pasiruošti tęsti palikimą. Šiandien organizaciją toliau finansiškai remia regiono savivaldybė, – pasakojo ji. – Nemanau, kad Kaunui finansavimas taps problema. Turint tokią nuostabią patirtį ir gausybę įgyvendintų projektų, galima drąsiai kreiptis į ES fondus.“

Pasekmės akivaizdžios

Kalbėdamas apie EKS palikimą, EK vyresnysis ekspertas S. Pasqua pateikė Liuksemburgo miesto pavyzdį, kuris Europos kultūros sostine tapo 2007 m.

„Metų pabaigoje Liuksemburgo šūkis buvo: Europos kultūros sostinė 2008-aisiais prasideda iš naujo. Iš tiesų titulo metų pabaigoje viskas tik prasideda. EKS metai yra baigtinis įvykis, bet kartu tai ir procesas, atnešantis daugybę naujų idėjų, darbo metodų, tarptautinių partnerysčių ir leidžiantis apgalvoti, kaip miestas galėtų toliau tobulinti savo kultūros politiką. Tad EKS nesibaigia gruodžio 31-ąją. Metų pabaigoje tiesiog reikia atrasti būdus, kaip EKS palikimą tęsti toliau, – pastebėjo ekspertas. – Manau, kad visa tai Kaune jau vyksta. Mane sužavėjo  „Kaunas 2022“ bandymas atgaivinti atmintį apie sudėtingą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį jūsų mieste, Holokaustą. Kaip suprantu, šie skauduliai iki tol nebuvo išdiskutuoti pakankamai. Tai labai svarbu, nes, nepripažinus praeities, bus sudėtinga pasiruošti ateičiai. Nepamirškite to.“

S. Pasqua pasakojo Kaune pirmą kartą apsilankęs 2017 m., prieš pat galutinį būsimos 2022 m. Europos kultūros sostinės paskelbimą.

„Pamačiau gražų miestą su nuostabia modernistine architektūra, kuri 2015 m. jau buvo gavusi Europos paveldo ženklą. Žinojau ir apie Kauno bienalę, kuri vadovauja kūrybiškos Europos projektui „Stebuklingi kilimai“. Tačiau atrodė, kad miestas snaudžia ir neišnaudoja viso turimo potencialo, – prisiminė jis. – Kaunui tapus Europos kultūros sostine, laikui bėgant, pamatėme, kad miesto ambicijos, pasitikėjimas savimi ir bendradarbiavimas su partneriais Europoje sparčiai auga. Galiausiai Kaunas tapo gyvybingu europietišku miestu, kuriame gausu kultūros. Tai ir yra svarbi EKS projekto palikimo dalis. Tikiuosi, kad ja džiaugiatės, ją vertinate ir ketinate tęsti.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

koks cia halturinis zombis

koks  cia  halturinis zombis portretas
nuotraukoje su mikrofonu...

Taigi

Taigi portretas
20 mln. jau sukišta. Vitkienė nori dar daugiau vėjais paleisti?

Toliau

Toliau portretas
Kelti kulturos lygi.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių