Prisimenama pradžių pradžia

Populiaraus sportinių šokių konkurso „Gintarinė pora“ organizatoriai ir sportinių šokių Lietuvoje pradininkai – Jūratė ir Česlovas Norvaišos – puikiai pamena, kaip užgimė šio projekto idėja.

Tuometiniuose Kauno profsąjungos rūmuose buvo įsikūręs šokių kolektyvas (vėliau tapęs garsiuoju šokių klubu „Sūkurys“), kuriame šoko Norvaišų pora. Intensyvių treniruočių dėka 1965 m. laimėję pirmąjį Lietuvos pramoginių šokių čempionatą, jie labai greitai tapo ir geriausia pramoginių šokių šokėjų pora visoje anuometinėje Sovietų Sąjungoje.

„Po šių įspūdingų laimėjimų ėmėme pastebėti, jog visose aplinkinėse valstybėse jau vyko judėjimas. Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje buvo nuolat organizuojami įvairūs tarptautiniai šokių čempionatai, kai tuo tarpu pas mus dar net nebuvo leidžiama tokius konkursus rengti, nors poreikis tikrai buvo jaučiamas“, – pasakojo Č. Norvaiša.

Taigi, pasitarus su tuometiniu „Sūkurio“ vadovu Tomu Petreikiu, buvo nuspręsta Kaune surengti pirmąsias tarptautines varžybas, o jų koordinavimą pavesti būtent pirmajai „Sūkurio“ porai – J.ir Č. Norvaišoms.

Česlovas, kaip Jūratė sako, turėdamas puikius įgimtus diplomatinius gebėjimus, sugalvojo gudrų sprendimą – „Gintarinės poros“ konkursą paskirti tais laikais labai garbinga data laikytai Pergalės dienai ir pakviesti į jį susibičiuliavusių miestų poras. Tokiu būdu buvo sukurtas politinis pagrindas ir gautas oficialus valdžios leidimas tarptautiniam renginiui.

„Taip „Gintarinėje poroje“ pasirodė pirmieji šokėjai iš užsienio – Bialystoko. Tai mums buvo tarsi stebuklas! Pamenu, kaip jiems atvykus, visi draugiškai tiesiog lauke ant grindinio prie tuometinio „Metropolio“ mokėmės šokti pasadoblį“, – prisiminimais dalijosi J.Norvaišienė.

Galiausiai šios varžybos tapo kasmetinėmis, tad svečiai atvykdavo iš Čekoslovakijos, Rytų Vokietijos, Maskvos ir taip po truputėlį apie pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora“ ėmė sklisti gandas visame pasaulyje.

„Kauną atidarėme užsieniui“

„Tapus Sovietų Sąjungos čempionais mes sulaukdavome daug didesnio valdžios palaikymo, tačiau viską suorganizuoti tikrai nebuvo lengva. Tam, kad galėtume priimti svečius iš užsienio, reikėdavo gauti Gynybos ministerijos ir KGB leidimus, nes tuo metu Kauno apylinkėse buvo įsikūrusios karinės bazės ir karinis aeodromas Karmėlavoje“, – akcentavo J.Norvaišienė.

Tiesa, ilgą laiką Norvaišų pora ne tik organizavo visą „Gintarinės poros“ konkursą, rūpinosi svečių pakvietimu, priėmimu, apdovanojimais ir panašiai, bet dar ir patys šoko bei dovanojo žiūrovams fantastiškus pramoginių šokių pasirodymus.

„Palaipsniui „Gintarinė pora“ tapo renginiu, kuriam ruošdavosi visas miestas, valdžios paliepimu būdavo sudaroma net atskira komisija, padedanti organizaciniais klausimais. Tad Kaunas pagaliau buvo plačiai atidarytas užsieniui“ , – žmonos mintis papildė Č. Norvaiša.

Garsiausia Lietuvos sportinių šokių šokėjų pora pasakoja, jog po 1990 m. vykusių valstybinių perversmų „Gintarinė pora“ didelių pokyčių nepatyrė.