Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas – sparčiai besivystantis ir kasmet sukuriantis naujų priežasčių jį aplankyti. Įsikūręs tarp dviejų upių, atvykėlius žavi architektūra, vandens pramogomis, gamtos apsuptimi bei kraštovaizdžiais. Svarbiausias laikotarpis miestui – tarpukaris (1919–1940 m.), kai Kaunas tapo laikinąja šalies sostine, stipriai išsiplėtė ir buvo mokslo, kultūros, švietimo centras. Iš čia ir reikšmingiausias miesto turtas – šiuo laikotarpiu suformuota unikali modernizmo architektūra. Visame pasaulyje Kaunas yra žinomas dėl daugelio jame gimusių ir gyvenusių žmonių. Tarp jų – Jurgis Mačiūnas, vienas iš meno judėjimo „Fluxus“ įkūrėjų.

Nepaisant turtingos istorijos, iš naujo aktyvinti miestą buvo būtina: prieš tris dešimtmečius  Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Kaunas sunkiai kėlėsi iš daugelį metų kausčiusio sąstingio, jį apgaubė stereotipai, miestiečius užgulė pesimizmas, nostalgija tarpukariui, miestas susirgo amnezija. Užuot savo talentais gerinę miesto mikroklimatą, daugybė žmonių, ypač jaunų, jį paliko.

Kultūros bendruomenė pasitelkė Europos kultūros sostinės teikiamas galimybes sukurti ilgai lauktą miesto virsmą. Taip gimė šūkis „Iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę“ ir mitinis Kauno Žvėris – šiuolaikinio kolektyvinio naratyvo kūrimo programa, kuri 2022-aisiais atsivers didžiojoje mitinėje renginių trilogijoje: Sukilimas (sausio 19–23 d.), Santaka (gegužės 20–22 d.) ir Sutartis (lapkričio 25–27 d.). Tačiau kol kas šis Žvėris miega ir tik kartais pasirodo įvairiomis vizijomis ir pasakomis. Žmonės sako, jog paslaptingas knarkimas girdimas po Kauno pilimi.

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas pakvies į daugiau nei 300 kultūros įvykių. Aukščiausią tašką pasieks „Kaunas 2022“ organizuojami kasmetiniai festivaliai.

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas pakvies į daugiau nei 300 kultūros įvykių. Aukščiausią tašką pasieks „Kaunas 2022“ organizuojami kasmetiniai festivaliai: tarptautinė Laimės diena (kovo mėn.), tarptautinis Europos kultūros sostinės forumas (gegužės mėn.), „Šiuolaikinės seniūnijos“ (Kauno rajone visą vasarą), Europos jaunimo festivalis (liepos mėn.), šiuolaikinių scenos menų festivalis „ConTempo“ (rugpjūčio mėn.), Fluxus festivalis (rugsėjo mėn.), UNESCO dizaino miesto titulą švenčiantis Kauno dizaino įvykis (spalio mėn.), Istorijų festivalis, kiekvieną spalį naujai įprasminantis daugiataučio miesto atmintį, jį kūrusias asmenybes.

Tradicinius renginius papildys nauji – Kauno Literatūros savaitė, Japonijos dienos, šiuolaikinės elektroninės muzikos festivalis „Optimismo“ modernizmo architektūros pastatuose ir kiti. Kartu su litvakų menininkais Philipu Miller ir Jenny Kagan kuriama Kauno kantata – muzikinis chorinis kūrinys Kauno atminties tema. Specialią programą pasiūlys 13-oji Kauno bienalė, miesto galerijos pristatys ryškių menininkų, tarp kurių William Kentridge, Yoko Ono, Christian Boltanski, Jenny Kagan vizualiųjų menų parodas. Naujus spektaklius stato Kaune veikiantys teatrai, įvyks daugybė koncertų ir kultūrinių veiksmų miesto centre.

Svarbiausiu Kaunui laikotarpiu susiformavusi Kauno modernizmo architektūra yra nominuota UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Siekiant įprasminti šį unikalų paveldą pasitelkiamos kūrybiškos formos. Europos kultūros sostinė modernizmo pastatuose numato daugiau nei 365 meno ir kultūros renginius bei ypatingą tarptautinę parodą „Modernizmas 360/365“. Susiplanavę kelionę į Kauną, būtinai ieškokite specialiųjų maršrutų ir patys galėsite ne tik pamatyti, bet ir patirti miestą bei aplankyti modernistinius interjerus.

Lietuvos kultūros institutas perduoda Kauno, kuris jau matuojasi Europos kultūros sostinės karūną, kvietimą į svečius. Esate laukiami jau dabar, o 2022-aisiais žadame didžiausią, metus truksiantį Europos kultūros festivalį. Ne vien tik stebėti, bet ir dalyvauti, savaip patirti kultūrą ir miestą, į kurį norėsis dar kartą sugrįžti. Daugiau informacijos: http://kaunas2022.eu.