Ne pirmą programą šiais metais pristatantis rašytojas vėl sėkmingai surinko pilną kiemelį žmonių, kurie atvyko pasidžiaugti poeto kūryba. Tuščių vietų renginyje liko vos viena kita, o Juozui Erlickui dar neatėjus, žiūrovų akys jau buvo nukreiptos į sceną - nekantriai laukė pasirodymo pradžios. Vos pamačius link scenos einantį Juozą Erlicką žiūrovai pradėjo ploti. Tiesa, jis buvo ne vienas - su pianistu Daumantu Slipkumi ir smuikininku Vytautu Mikeliūnu. Plojimai aidėjo iki kol autorius su muzikantais užlipo ant scenos ir pradėjo groti muzika. „O aš kasdiena su savim kariauju...“, - iškart su daina pradėjo vakarą publicistas Juozas Erlickas.

Jau po pirmų rašytojo žodžių, kurie sekė iškart po dainos, publika juokėsi – pamatyti nesišypsantį buvo neįmanoma. „Mano namuose draudžiama dainuoti, todėl aš čia“, - pajuokavo rašytojas ir vėl pralinksmino visą publiką. Nors dauguma susirinkusiųjų - brandaus amžiaus žiūrovai, tačiau buvo galima pastebėti ir jaunų veidų, kurie lygiai taip pat juokėsi iš J.Erlicko pasakojimų ir įsijautę klausėsi jo kūrybos dainų. Po kiekvienos dainos nuskambėdavo aplodismentai, o po aplodismentų Juozas Erlickas pasakodavo bent vieną humoreską, kurioje ironiškai pašiepdavo šiuo metu aktualiausias temas – politika, verslininkus, ligonines, o kartais ir save ar vidutinio amžiaus krizę. Po kiekvieno autoriaus pašiepimo publika ne tik plojo, bet ir leipo juokais – kuo aštresnis juokelis, tuo lengviau buvo pamatyti žiūrovus kikenant galvą nuleidus žemyn.

„Kartą man žmona parodė sugedusia „rozetę“... Kodėl žmona man rodo tik sugedusius daiktus?“ – juokavo publicistas nė kiek nesišypsodamas, kai tuo tarpu visų stebinčiųjų juokas skabėjo kiemelyje. Nors susirinkusiųjų juoką buvo galima girdėti po bene kiekvieno Juozo Erlicko sakinio, pats autorius išlaikė rimtą mina, kuri tik dar labiau kėlė juoką klausantis jo pasakojimų. „Labai patinka, ir dainos gražios. Aš jau ne pirmą kartą jo renginy dalyvauju“ – paklausus ar džiaugiasi renginiu, teigė viena iš žiūrovių.

Renginio metu šalia žiurovų buvo staliukas prie kurio buvo galima įsigyti Juozo Erlicko autorinių knygų. Viena iš pardavinėjamų knygų buvo „Išeinu iš krašto“, kurioje vyrauja būties, žmonių santykių ir tarpusavio supratimo temos. Knygos kaina – 12 eurų, vienas kitas žiurovas prieš renginį ir renginio metu pribėgdavo prie staliuko knygą nusipirkti. Toje pačioje vietoje buvo galima įsigyti ir plokštelę už 5 eurus.

Renginiui įpusėjus rašytojas pranešė, kad bus pertrauka, skirta jo knygų įsigyjimui. „Kas pirks tris, tas mokės kaip už tris.“ – rėžė Juozas Erlickas. Tuomet sudainavo paskutinę pirmosios dalies daina ir dar skambant muzikai padėjo mikrofoną ir išėjo pailsėti. Pertraukos metu dauguma pakilo nuo kėdės pasivaikščioti po kiemelį, atsipūtė nuo juoko ir grįžo į savo vietas. Kai kurie, žinoma, pasinaudojo proga nusipirkti knygą ar autoriaus plokštelę. „Kaip gaila, kad pinigų nepasiemiau, nežinojau, kad bus galima čia knygą nusipirkti“- nuogastavo viena iš žiūrovių, stovėjusi šalia staliuko su autoriaus knygomis.

Pertraukai baigiantis eilės prie knygų staliuko sumažėjo, visi po truputį grįžinėjo į savo vietas. Netrukus vėl pasirodė J. Erlickas su muzikantais. Renginį tęsė su nauja humoristinę istoriją. „Nežinau ar Jūs supratote, kad aš nuėjau nu scenos 1998-aisiais ir štai grįžtu į dabartį. Dvidešimt metų praėjo, o atrodo kaip dvidešimt minučių“ – savo renginio tematika juokavo rašytojas. Pabaigęs istoriją, toliau tęsė pasirodyma su daina, kurios metu žiūrovų juokas taip pat netilo.

Renginys baiginėjosi J.Erlicko juokais, kad paliks žiūrovus su muzikantais, o pats eis skaičiuoti kiek užsidirbo.  Tiesa, po šių žodžių papasakojo dar ne vieną istoriją ir kelias dainas sudainavo. Paskutiniąją dainą skyrė tiems, kurie į renginį atlydėjo savo antrąsias dainas. Skambant paskutinei dainai visi lėtai plojo, o po jos net atsistoję tęsė aplodismentus. „Baikime gražiu palinkėjimu... Būkite atsargūs kelyje“ – juokavo J.Erlickas po visų plojimų ir dar kartą uždainavo trumpą posmelį kviesdamas susirinkusiuosius atsinešti savo knygas pasirašyti.

Prie scenos susirinko nemaža eilė rašytojo autografui gauti, žiūrovai liaupsino kūrėją įvairiais komplimentais ir dėkojo jam už puikų vakarą. „Jei žmonėms patinka – aš jaučiuosi gerai“ – po koncerto pakomentavo J.Erlickas. „Jaučiu... Kiekvieną kartą ateina nauji žmonės, jei ateitų tie patys – tada jausčiaus labai gerai“ – paklaustas ar jaučia jaudulį prieš išeidamas į sceną atsakė autorius.