- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Miglė Kosinskaitė. Dvikova prie Žaliojo tilto. 2022 m.
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
Atsakyti į klausimą, kas yra miestas, paprasta. Tai tankiai apgyvendinta vietovė su aiškiai apibrėžtomis administracinėmis ribomis. Tačiau jei kažkas paklaustų, koks yra miestas, atsakymą surasti būtų sudėtingiau. Nes kiekvienas miestas turi tiek skirtingų veidų, kiek žmonių jame gyvena, jį lanko, jį pravažiuoja. Kiekvienam iš jų miestas yra ne tik vietovė su aiškiai apibrėžtomis ribomis. Didžiajai daliai miestas tampa įvykiu, mažesnei – nuotykiu, visai mažai – tiesiog įspūdžiu.
Tapytojų Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno parodoje „Miesto hegzametras“, eksponuojamoje A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, – šešerius metus trunkantis Kauno įvykis, į kurį kiekvienas menininkas žiūri ir vertina skirtingai.
Subtilūs niuansai
Kaune gyvena 304 459 žmonės. Palyginti su, pavyzdžiui, Londonu, kuriame beveik 9 mln. gyventojų, ar Berlynu, kuriame gyvena daugiau nei 3 mln., ar netgi Paryžiumi (daugiau nei 2 mln.), Kaunas atrodo mažas, todėl turėtų būti gerai pažįstamas kiekvienam jame gyvenusiam kiek ilgesnį laiko tarpą.
Tačiau mūsų miestas turi paslapčių, geba nustebinti. Ne tik naujai atrandamomis vietomis ar architektūros lobiais, bet ir savo daugiaveidiškumu. Vietos, pro kurias praeita daugybę kartų, miestovaizdžio motyvai, į kuriuos žvelgta ne sykį, net žmonės, su kuriais dažnai prasilenkta miesto gatvėse, žvelgiant į M. Kosinskaitės ir P. Krosmanno paveikslus pasirodo turintys daug daugiau subtilių niuansų: neatrastų ar nepastebėtų detalių, spalvų, bruožų, savybių.
Peeter Krosmann. Kauno kosmodromas. 2022 m.
Tapyba
Prieš pereinant prie motyvų, kuriuos darbuose akcentuoja menininkai, norisi skirti dėmesio pačiai tapybai. M. Kosinskaitės tapyba artimesnė piešiniui, pasižyminti dėmesingumu detalėms. P. Krosmannas, tapydamas motyvus, yra labiau linkęs atskleisti jų siluetus, būvių (materijos, medžiagines) skirtybes. Tačiau abiejų menininkų drobėse tapyba gyva, garsiai kvėpuojanti.
Šis pilkšvumas nėra niūrus, nuobodus ar liūdnas. Jis atspindi miesto atmosferą. Kaunui būdinga nostalgija.
Kai kur ji perregima, kai kur – sluoksniuota. Jos spalvynas platus, derinamas su santūriais pilkšvais atspalviais, kurie vienuose paveiksluose užleidžia vietą atviroms, švytinčioms spalvinėms dėmėms, kituose – įsismelkia giliai, tampa pirmaplaniai, dominuojantys.
Varijuoja ir potėpiai. Vienose drobėse jie aiškūs, atskiri, kitose – susijungiantys į lygias plokštumas arba, priešingai, išardantys regimą vaizdą ir paliekantys tik jo nuojautą.
Miglė Kosinskaitė. Nesusišukavęs. 2023 m
Motyvai
M. Kosinskaitė į miestą žvelgia tarsi režisierė, jame ieškanti situacijų, reiškinių, asmenybių. Tapydama paveikslą menininkė vaizdinėmis priemonėmis kuria scenarijų, pasiremdama miesto gyvenimo motyvais. Tačiau jie neperteikiami tiesmukai.
Pasinaudodama montažo technika, tapytoja į realius įvykius įterpia siurrealistinės estetikos elementų, taip tarsi papildydama, praplėsdama miesto realybę, o sutiktas asmenybes paversdama personažais, atliekančiais ne konkretų vaidmenį paveikslo epizode, o įkūnijančiais skirtingus charakterius.
Charakterį turi ir menininkės pasirinkti architektūros motyvai, miesto įvykiai, aktualijos ar kasdienybės smulkmenos.
Peeter Krosmann. Naktis sanatorijoje. 2019 m.
P. Krosmanno paveikslai dedikuoti miestovaizdžiui: pastatams, laiptams, šviesoms, kelio ženklams, ažūrinėms tvorelėms. Tapytojo kompozicijose svarbus ir miesto dangus. Dienomis jis pilkas, lygus, vakarėjant įgauna magiško melsvumo, pradeda virpėti pustoniais, o naktimis tampa beveik juoda gelme.
Paveiksluose į miestovaizdžius įsiterpę gamtos elementai vaizduojami ne aukščiausioje savo žydėjimo fazėje, o, priešingai, praradę spalvas, nykstantys ar sustingę žiemiškame šaltyje, taip tarsi supanašėdami su vaizduojamais architektūros motyvais.
Trys elementai – architektūra, dangus, gamta – P. Krosmanno drobėse, manau, yra beveik lygiaverčiai. Labai skirtingi, bet kartu kuriantys miestoveidžio išraiškas.
Peeter Krosmann. Kultūra. 2019 m.
Bendras bruožas
Žiūrėdami į miestą, M. Kosinskaitė ir P. Krosmannas mato skirtingus jo veidus. Šie veidai giminingi, turi bendrą bruožą – pilkšvumą. Tokį, kuris būdingas laiko paliestai, truputį nublukintai fotografijai.
Šis pilkšvumas nėra niūrus, nuobodus ar liūdnas. Jis atspindi miesto atmosferą. Kaunui būdinga nostalgija. Į šį miestą tapytojai persikėlė gyventi prieš šešerius metus, todėl paveiksluose jie ne dokumentuoja miesto gyvenimą stebėdami jį iš šalies, o parodo, kokių įspūdžių miestas jiems sukelia ar palieka. Todėl kiekvienas menininkų atrastas motyvas tampa įvykiu, apie kurį norisi papasakoti.
Kas? M. Kosinskaitės ir P. Krosmanno paroda „Miesto hegzametras“.
Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
Kada? Veikia iki sausio 7 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anšlaginio susidomėjimo šiemet sulaukia „Gintarinė pora“3
Kaip jau buvo skelbta „Kauno dienoje“, artėjantį savaitgalį, gegužės 4-5 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyks 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Tradiciškai varžybų inicia...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
„Gintarinė pora“ kviečia į varžybas ir koncertą3
58-ųjų tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ organizatorių žinutė, kad finalinės varžybos ir Motinos dienai skiriamas šventinis koncertas dėl bendro projekto su Kauno miesto savivaldybe bus nemokamas, sul...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 29–gegužės 5 d.
Balandžio 29 d. Prie Lapių laisvalaikio salės: 18.30 val. – Tarptautinės šokio dienos akcija, šiemet kviečianti jungtis ir šokti disko šokį. Ežerėlio miesto aikštė: 19 val. – Ąžuoliuko sodinimo akci...
-
Teatras KITAS KAMPAS surengs paskutinį šio sezono improvizacijos šou Kaune1
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje KITAS KAMPAS uždaro jubiliejinį penkioliktą sezoną. Gegužės 9 d. Kauno „Girstutyje“ improvizacijos meistrai surengs paskutinį šio sezono azartišką ir nenuspėjamą &sc...
-
„Kaunas Jazz“: „Vikonda grupė“ išdalino apdovanojimus5
Šis savaitgalis sutraukė visus džiazo, gyvo garso, šokio, autentiškų garsų mėgėjus į laikinąją sostinę. Visas miestas prisipildė muzikos, o net trijose Kauno centro vietose vyko ir „Vikonda grupės“ palaikomi muzikan...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta1
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...