Muzikuoti pradėjo nuo mažens – būdama vos penkerių mokėsi skambinti fortepijonu, vėliau baigė Kauno 1-ąją muzikos mokyklą, Vytauto Didžiojo muzikos akademiją, o šiuo metu džiaugiasi įstojusi į Vilniaus universiteto Muzikos terapijos studijas.

– Baigėte Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademiją, tačiau karilionu groti pradėjote tik trečiame kurse. Kaip ir kodėl susidomėjote būtent šiuo netradiciniu muzikos instrumentu?

– Karilionas į mano gyvenimą atkeliavo visai netikėtai. Šį instrumentą atradau kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus ir Juliaus Vilnonio dėka, pastarasis kurį laiką net buvo mano kariliono mokytojas. Groti šiuo neįprastu instrumentu mane atrinko per konkursą profesionali komisija ir tik po to oficialiai tapau karilionininke. Konkursui teko daug ir įtemptai ruoštis, per trumpą laiką reikėjo parengti 26 koncertines programas. Man pavyko įtikinti komisiją ir esu labai dėkinga, kad dabar turiu galimybę tobulinti šią kultūros sritį. Šiuo metu Lietuvoje yra vos keturi koncertuojantys karilionininkai – du Kaune ir du Klaipėdoje. Grojimas karilionu ir šio instrumento valdymas yra panašus į vargonų ir fortepijono, kuris visada buvo ir yra pagrindinis mano muzikos instrumentas. Esu laimėjusi ne vieną tarptautinį fortepijono konkursą, ne kartą apdovanota ir Prezidentės. Kadangi mano kaip atlikėjos stiprybė yra fortepijonas, visas sukauptas žinias galiu pritaikyti ir skambindama karilionu.

– Karilionas – malonumas ar pragyvenimo šaltinis?

– Žinoma, tai yra ir labai didelis malonumas. Ypač jaučiuosi pakylėta, kai galiu atlikti kūrinius per įvairias valstybines šventes. Tai labai didelė atsakomybė ir garbė. Tačiau ne paslaptis, kad muzikantams ir apskritai menininkams tenka ieškoti įvairių pragyvenimo šaltinių, todėl groju ne tik karilionu. Esu vargonininkė Kauno Šv.Jono Pauliaus II parapijoje, trečius metus vadovauju Sumos chorui, kurį pati subūriau. Neseniai pradėjau dirbti muzikos mokytoja. Taigi darbų tikrai turiu nemažai, tačiau grodama karilionu galiu išreikšti save kaip atlikėja.

– Varpų muzika išgaunama daužant klavišus kumščiais. Ši atlikimo technika skausminga?

– Tai yra tikrai ypatingas instrumentas moteriai atlikėjai, reikalaujantis ir dvasinių, ir fizinių jėgų, tačiau yra būdų, kaip palengvinti grojimą. Yra specialūs apsaugai, galima dėtis ant rankų pakietinimus, kad pats garsas išeitų natūraliai stipresnis. Visu tuo turi pasirūpinti pats atlikėjas. Nepasakyčiau, kad tai yra skausminga, tiesiog atlikimas pareikalauja nemažai jėgų, todėl net pradėjau eiti į sporto klubą, kur stiprinu rankas. Groti pasidarė išties lengviau.

– Kaip vyksta jūsų repeticijos? Juk šie instrumentai Lietuvoje yra tik trys.

– Visiems būna labai keista, kai pasakau, kad repeticijos vyksta tyloje, paprasčiausiai dirbant prie klaviatūros. Man leidžiama tik vos paliesti klavišus, kad išmokčiau atstumus tarp jų. Repetuoti garsiai negaliu, nes varpų muzika per repeticijas sukeltų nemažą triukšmą mieste. Kaune neturime garsinio kariliono treniruoklio, kuris leistų netrukdant aplinkiniams pasiruošti koncertams. Kariliono treniruoklis brangiai kainuoja ir tai yra labai didelė problema. Visose šalyse, kur kariliono muzika yra populiaresnė, karilionieriai turi tokį treniruoklį net namuose.