- Evelina Kybartaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje – kryžių miškas ir beribis dangus
Naujai įrengtame Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje atidaryta pirmoji ekspozicija. Iki šiol dar nematytoje erdvėje kiekvienas lankytojas susipažins ne tik su kryždirbystės amatu, bet ir su į dangų kylančių kryžių viršūnių bei virš jų kabančių saulučių išgyventa istorija.
Identiteto dalis
Keliaujant po Lietuvą akį džiugina ne tik išraiškingas kraštovaizdis, bet ir ypatingą reikšmę jau nuo senovės turinti medinių kryžių ir koplytėlių gausa. Šie kryždirbių rankomis sukurti bei sukonstruoti medžio statiniai iki šiol puošia Lietuvos gyvenviečių pakeles, sodybas, laukus ir šventas vietas.
Kryžiams kurtos specialios maldos ir giesmės, o intencijų juos statyti buvo labai įvairių. Vienų reikšmę lėmė skirtingu laikotarpiu vyraujantys papročiai, kiti buvo dedikuoti progoms, įvairioms misijoms, sukaktims atminti. Kai kur kryžiai žymėjo kaimo ribas arba buvo svarbiausias sodybos atributas, pro kurį praeinant buvo būtina persižegnoti ar pasimelsti.
Nors parodos "Kryžių Lietuva" eksponatai šiandien skleidžia ramybę, jie simbolizuoja ir skaudžią istoriją. Sovietmečiu, kai bandyta susidoroti su tauta palaužiant jos tikėjimą ir dvasinę stiprybę, pradėtas masinis kryžių naikinimas. Nors už pasipriešinimą tuometei valdžiai grėsė represijos, žmonės kovojo taip, kaip moka geriausiai. Vieni tai darė tyliai ir kukliai – slaptai naktimis atstatydavo nugriautus kryžius, kitiems kryžius tekdavo išgelbėti ir ištraukti iš pačių okupantų rankų.
Pasipriešinimo simbolis
Pasitaikė ir tokių, kurie pergudraudavo tuometę valdžią. "Kryžių viršūnes žmonės pradėjo vadinti saulutėmis ne todėl, kad jas mylėjo ir džiaugėsi, o tam, kad sovietų valdžia nesuprastų – tai buvo taktinis manevras", – teigia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė D.Kamarauskienė.
Vieną iš keturių sovietmečiu išgelbėtų kryžių galima apžiūrėti ir atidarytoje naujoje ekspozicijoje. Jau į laužą nešti ruošiamus kryžius 1957 m. išgelbėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavedimą gavę darbuotojai. Pasak pašnekovės, apie muziejaus rūsiuose slepiamus kryžius niekas negalėjo nė užsiminti.
Šiuo drastišku laikotarpiu kryžius lietuviui tapo pasipriešinimo ženklu. Tokia reikšminga, skaudžiai išgyventa ir meninės brandos prikaupusi istorija buvo apvainikuota istoriniu sprendimu: 2001-aisiais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Kryžius lietuviui tapo ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto išraiška.
Sukurti emociją
Įrengus ir stiklo stogu uždengus muziejaus kiemą, norėta parodyti tai, ko negalima parodyti kitose parodinėse erdvėse. "Tada kilo idėja, kad kiemą skirsim kryždirbystei, siekėme sukurti vietą, kurioje žmonės su ja susipažintų gyvai, norėjome sukurti ne informaciją, o emociją", – sako D.Kamarauskienė.
Šiuo metu atsiradusioje naujoje erdvėje puikuojasi septyni restauruoti eksponatai, vienas iš jų – labiausiai išsiskiriantis baublys – koplytėlė, esanti išpjautoje medžio ertmėje.
Lankytojų galvas į dangų kelti priverčia ne tik link dangaus kylantys medžio dirbiniai, bet ir kiemelio lubose pakabintos 72 kryžių viršūnės, dar kitaip vadinamos saulutėmis. "Tai lyg kryžių miškas su žvaigždėmis virš galvos", – tokiais žodžiais savo parodą apibūdina muziejaus direktorė.
Muziejaus erdvei, kurioje atsidarė naujoji paroda, ypatingo unikalumo ir sakralumo suteikė solistės Skaidros Jančaitės inicijuotas, 24 valandas vykęs sutartinių maratonas "Suburtynė". Kolektyvai, susirinkę iš įvairių Lietuvos vietų, visą parą gyveno sutartinių ritmu ir jų kuriama ramybe. "Tai buvo dalis to, ką mes galėjome išgyventi taip sakraliai", – apie toje pačioje erdvėje esančią kryždirbystės ekspoziciją ir jos sukurtą magiją sakė pašnekovė.
Kas? Kryždirbystės paroda "Kryžių Lietuva"
Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje (V.Putvinskio g. 55)
Kada? veikia iki gruodžio 31 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija1
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje1
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...
-
Kaune – baikerių fiesta po atviru dangumi: pramogos, muzika ir simpatiškiausio rinkimai31
Tradiciškai pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvos kelius, miestus ir miestelius užplūsta motociklininkai – šią dieną, jau 33 metus iš eilės, jie mini oficialų motociklininkų sezono atidarymą. Kaunas – n...
-
Anšlaginio susidomėjimo šiemet sulaukia „Gintarinė pora“6
Kaip jau buvo skelbta „Kauno dienoje“, artėjantį savaitgalį, gegužės 4-5 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyks 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Tradiciškai varžybų inicia...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
„Gintarinė pora“ kviečia į varžybas ir koncertą4
58-ųjų tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ organizatorių žinutė, kad finalinės varžybos ir Motinos dienai skiriamas šventinis koncertas dėl bendro projekto su Kauno miesto savivaldybe bus nemokamas, sul...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 29–gegužės 5 d.
Balandžio 29 d. Prie Lapių laisvalaikio salės: 18.30 val. – Tarptautinės šokio dienos akcija, šiemet kviečianti jungtis ir šokti disko šokį. Ežerėlio miesto aikštė: 19 val. – Ąžuoliuko sodinimo akci...