- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpukariu kinas buvo viena iš mėgstamiausių kauniečių laisvalaikio praleidimo vietų. Nieko nuostabaus, kad sėdėdami kino teatruose, kurių anuomet buvo tikrai daug, bei žiūrėdami filmus ir patys Kauno kino entuziastai pradėjo svajoti apie galimybę sukurti kažką panašaus.
Ir štai, lygiai prieš 90 metų, 1931 m. spalio 8 d. kino teatre „Forum“ (dabar Laisvės al. 46A) įvyko nespalvotos nebyliosios komedijos „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk kur nereikia“) premjera!
Dar šiemet Laisvės alėjoje, tiesa, keliasdešimt metrų nuo buvusio „Forum“ ir visai prie pat atnaujinto kino centro „Romuva“, atsiras šiai sukakčiai dedikuota skulptūra. Kęstučio Balčiūno kūrinys — analogų neturinčio konkurso „Kauno akcentai“ nugalėtojas. Apie bronzinę skulptūrą, skirtą pasidžiaugti kino Lietuvoje užgimimu, netrukus, o kol kas – daugiau apie „Onytę ir Jonelį“.
Pirmoji kino kregždė (ar gervė?)
Nenuostabu, kad šio, deja, neišlikusio (bet archyvuose išliko valdžios leidimas filmą rodyti ir net titrų nuorašai!) filmo kūrėjai – jokie kino profesionalai. Po keleto nesėkmingų bandymų nufilmuoti pirmąją lietuvišką juostą, „Onytę ir Jonelį“ sukūrė kino studijos „Akis“ įkūrėjai – operatorius, buvęs žvalgas Feognijus Dunajevas ir režisierius, notaras Jurgis Linartas.
Kūrybinis tandemas filmą sukūrė be valstybės pagalbos, jis sukėlė platų rezonansą Lietuvoje ir rodytas Amerikoje lietuvių išeivijos atstovams (būtent JAV ir dingo vienintelė kopija). Taigi, nors ir mėgėjiškas, tai filmas, įprasminęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam nacionaliniam kinui.
Filmo „Onytė ir Jonelis“ stop kadras
Datų, tinkamų švęsti kiną, esti ir daugiau – štai filmavimo darbai prasidėjo 1931 m. kovo 8 d., po jau po septynių mėnesių vyko premjera. Ji, tiesa, buvo uždara, skirta kviestinei publikai – kritikams, žurnalistams, žymiems visuomenės atstovams. Nuo spalio 13 d. „Onytė ir Jonelis“ įtrauktas į „Forum“ repertuarą.
Apie ką šis neišlikęs filmas, geriausiai galima sužinoti ano meto spaudoje. „Lietuvos aidas“ dar iki premjeros, 1931 m. liepos 25 d. rašė:
„Idiliškai begyvendami sodžiuj pusmergė Onytė (Lietuvaitytė) ir pusbernis Jonelis (Fedotas Sipavičius) susimyli. Traukiama ir viliojama miesto gyvenimo Onytė atvyksta į Kaunan ir čia stoja tarnauti prie vieno gydytojo. Jai įkandin atvažiuoja ir Jonelis. Nepratę prie miesto darbo, juodu čia pridaro visokių juokų: tarnaitė Onytė visiškai nenusimano savo pareigose. Vėliau miesto įtaka juodu išpaikina. Išvykus kartą ponams, juodu apsirengia ponios ir pono rūbais ir eina „pafrantuoti“. Tačiau Jonelis kažkur tai sutepa gydytojo rūbus dažais, kad net juokas žiūrėti, ir užmiršta juos išvalyti. Vėliau gydytojas tatai pamato ir supranta kas įvyko. Negalėdami prisitaikyti prie miesto gyvenimo, juodu vėl grįžta kaiman, čia apsivedę ir laimingai gyvena. Kaip matyti iš šio trumpo siužeto turinio, „Onytė ir Jonelis“ filma yra natūralistiniame komiškame fone. Moralinis filmos postulatas: nebėkime iš kaimo miestan!“
Po premjeros filmas buvo sutiktas dviprasmiškai. Vieni jį peikė, kiti gyrė, pabrėždami, kad „filmos pionieriai tikrai milžinišką darbą atliko“, arba kad „filma intriguoja ne savo idėja, ne savo fabula, bet tuo, kad ji labai įvairiai, labai margai vaizduoja Lietuvos veidą, tiek sodžių, tiek patį Kauną.“
Paminklas tam, ko niekas nematė
„Pirmas filmas“ – taip vadinasi šiuo metu Lenkijoje liejama bronzinė Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra, kurios idėją skulptorius pateikė penktus metus skaičiuojančiam konkursui „Kauno akcentai“. Anksčiau šiemet vykusioje idėjų pirmojo lietuviško filmo įamžinimui atrankoje iš viso pateikta 11 eskizų.
Kino stotele Laisvės alėjoje tapsianti skulptūra – natūralaus dydžio. Ji vaizduoja ne „Onytės ir Jonelio“ sceną ar aktorius, bet du neįvardintus berniukus, susidomėjusius nematytu dalyku – kino kamera „Ernemann“, tokia, kokia galimai filmuota juosta, ir čia pat kuriamu pirmuoju lietuvišku filmu.
A. Silkinio nuotr.
„Tai ne iliustracija, o fantazija“ – šypsosi K. Balčiūnas. Anot skulptoriaus, vaikai – nusistebėjimo naujove, smalsumo, atradimo simbolis.
„Ilgai mąsčiau, kaip parodyti tai, ko nėra, kaip perteikti pirmojo karto įspūdį – norėjau sukurti ką nors kitoniško“, – sako menininkas. Jis teigia įsivaizdavęs, kaip galėjo vykti „Onytės ir Jonelio“ filmavimas provincijoje. Jei filmas būtų išlikęs, galbūt meninis sprendimas būtų buvęs visai kitoks. Žinoma, istoriniai faktai paminėti – jie bus užrašyti skulptūros papėdėje.
Beje, „Pirmas filmas“ – jau trečiasis K. Balčiūno kūrinys Kauno centre. Laisvės alėjos pabaigoje kauniečius linksmina su šuneliu žaidžiantis jaunasis dviratininkas, o prie Kauno centrinio pašto sveikinasi pirmasis Laikinosios sostinės burmistras Jonas Vileišis. Akyli praeiviai tikrai ras „Pirmo filmo“ veikėjų – dviejų smalsių berniūkščių – panašumų su jau minėtu dviratininku. Gal tai – dar ne istorijos pabaiga?..
Pirmasis toks akcentas Europoje
Žadama, kad „Pirmas filmas“ prie kino centro „Romuva“ bus atidengtas dar šiemet.
Kaip teigia Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis, jam nepavyko aptikti kito tokio objekto kur nors kitur Europoje – tai yra, kol kas jokia šalis nėra įamžinusi pirmojo savo filmo: „Kažkas panašaus yra tik Holivude – ten pagerbtas pirmasis būtent tame rajone sukurtas filmas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta1
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Maironio premiją Kaunas skyrė vienai ryškiausių jaunosios kartos kūrėjų3
Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Prestižinis įvertinimas ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...