Viešnagė tėvo garbei

Vyriausiasis A.Landsbergio sūnus Paulius tėvo gimtinėje lankėsi antrą kartą – pirmas jo vizitas vyko 1992 m. "Tėvas leidimą atvykti į Lietuvą gavo tik 1991 m. Po to jis važiuodavo į gimtinę, kol leido sveikata. 1992 m.s Kaune aplankėme tėvo šeimos namo vietą Tvirtovės alėjoje, užsukome į Jėzuitų gimnaziją, kur jis mokėsi, lankėmės pas giminaičius skirtingose Lietuvos vietose. Patyriau labai daug įspūdžių ir emocijų, įskaitant meilę šiai gražiai šaliai ir džiaugsmą pamatyti daugelį metų nematytus giminaičius", – vardijo pašnekovas.

Dabartinis vizitas susijęs su prasminga sukaktimi – šiais metais minimos 95-osios A.Landsbergio (1924–2004) gimimo metinės. Lankydamasis Kaune P.Landsbergis žiūrėjo Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagal tėvo pjesę sukurtą spektaklį "Vėjas gluosniuose", dalyvavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus surengtame specialiame renginyje ir parodos atidaryme.

Svečią iš Niujorko į tėvo studijų miestą atlydėjo dukrelė Aylin, pusbrolis Liudas Landsbergis ir kiti artimieji.

Su "Kauno dienos" žurnaliste P.Landsbergis kalbėjo lietuviškai, tik kai kuriuose klausimus paprašė pakartoti angliškai. Mažoji jo dukrelė Aylin taip pat visus stebino gražia, taisyklinga lietuvių kalba. Pasirodo, mergaitė jau keletą metų lanko šeštadieninę lietuvių mokyklėlę, o tėtis jai skaito "Kakę Makę" ir kitas lietuviškas knygeles.

Lietuvybės puoselėtojas nuolat seka įvykius Lietuvoje, turi Lietuvos pilietybę, dalyvavo prezidento rinkimuose, taip išreikšdamas savo pilietinę nuomonę. "Lietuva po paskutinio mano apsilankymo yra labai pasikeitusi. Ji tikra Europos šalis. Miestai – Klaipėda, Vilnius, Kaunas – labai gražūs, nuostabus pajūris, kaimai. Žmonės daug laimingesni", – įvertino svečias.

Pasirinko mokslininko kelią

Rašytojo profesoriaus A.Landsbergio ir dėstytojos Joan Florence Jacobi Landsbergis (1932–2013) atžala pasirinko socialinius mokslus, – yra Visuomenės sveikatos mokslų ir epidemiologijos profesorius. Jis Niujorko universitete studentams skaito paskaitas profesinės sveikatos ir saugos temomis.

"Su studentais atliekame tyrimus, daug bendraujame su profesinėmis sąjungomis. Stresas, kenksmingos medžiagos darbo vietoje, ergonomika – mūsų veiklos objektai. Amerikoje tai didelė problema. Europoje, manau, taip pat, tik Europos šalys turi gerą juridinę bazę, reglamentuojančią, pavyzdžiui, tam tikrą darbo valandų skaičių. Būdamas Lietuvoje susitikau su Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos atstovais Vilniuje. Aptarėme bendradarbiavimo galimybes", – apie savo veiklą pasakojo P.Landsbergis.

"Viso pasaulio dirbantiesiems reikalinga geresnė darbo sauga, tinkamos pajamos, apsauga nuo kenksmingų medžiagų, mažiau stresinės darbo sąlygos, geresnis darbo sąlygų reguliavimas ir geras planas – pasirengimas kovoti su klimato kaita. Tai būtina užtikrinti, nes populistai ar kiti nesąžiningi politiniai lyderiai, palaikydami taupymo šioms priemonėms režimą, ekonomines problemas nurašo imigrantams ar kitai etninei grupei, vyriausybei, ar, pavyzdžiui, ES", – pastebėjo P.Landsbergis.

Lietuva po paskutinio mano apsilankymo yra labai pasikeitusi. Ji – tikra Europos šalis. Žmonės daug laimingesni.

Pokalbio metu neišvengiamai kilo noras pasmalsauti apie P.Landsbergio šeimos ryšius su gerai žinomo visuomenės veikėju Vytautu Landsbergiu.

"Mes nežinome, kaip konkrečiai mūsų ir Vytauto Landsbergio šeimos yra susietos, tačiau, kadangi Landsbergių pavardė nėra paplitusi Lietuvoje, mes manome, kad esame tolimi pusbroliai. Būtų įdomu rasti bendrų giminaičių. Mano tėvas susitiko su Vytautu Landsbergiu 1994 m., kai Suomijos transliavimo korporacija sukūrė puikų dokumentinį filmą apie du Landsbergius ir jų gyvenimo kelius. Tas filmas vadinasi "Lietuva, Laisvė, Landsbergis". Deja, šis dokumentinis filmas neprieinamas DVD formatu ar internete. Aš ir mano šeima labai gerbiame Vytauto Landsbergio kaip Sąjūdžio lyderio vaidmenį. O Aylin labai mėgsta skaityti Vytauto Landsbergio jaunesniojo knygas ir klausytis jų įrašų", – vardijo P.Landsbergis.

Teatras ir literatūra

Jaunystėje P.Landsbergis bandė sekti tėvo pėdomis: "Aš norėjau rašyti kūrybiškai, tapti literatu, tačiau supratau, kad neturiu tam didelio talento. Už tai mano brolis Jonas yra geras poetas."

Tačiau meilė menui giliai įleido šaknis. Vaikystėje su tėvais dažnai lankydavęs teatrus, kino teatrus, lietuvių bendruomenės susirinkimuose, kuriuose būdavo daug dainuojama, mokėsi groti pianinu. "Žinote, mano tėvai susipažino per muziką, – juokiasi P.Landsbergis. – Mano motina, kurios senelis 1905 m. iš Lietuvos pasitraukė į JAV, kartu su savo klasioku, lietuviu, ir dar vienu draugu atėjo į Bruklino biblioteką lietuviškų dainų įrašų, kad jie galėtų įkurti lietuvių šokių grupę gimnazijoje. Tai buvo 1949-ieji. Tos bibliotekos muzikos skyriuje dirbo mano tėvas. Vos šešerius mėnesius praleidęs Amerikoje, susitiko merginą, kuri domėjosi Lietuva. Po poros metų jiedu apsivedė."

Rašytojas A.Landsbergis draugavo su daugeliu lietuvių išeivijos šviesuolių: Alfonsu Nyka-Niliūnu, Jonu Meku, Stasiu Goštautu ir kitais.

"Išmaniajame telefone turiu savojo krikšto bažnyčioje vaizdo įrašą. Jį nufilmavo Jonas Mekas – ilgametis tėvo draugas. Jiedu buvo kartu nuo darbo stovyklos Vokietijoje laikų – kūrė vaidinimus. Tik po to jų keliai išsiskyrė: Jonas pasuko kino ir avangardinio meno kryptimi, Algirdas pasirinko literatūrą", – prisiminė rašytojo sūnus.

Pasak Pauliaus, jo tėvas Algirdas, kažkuri jo dalis, norėjo būti aktoriumi, be to, rašė ir pjeses teatrui: "Jis buvo rašytojas, bet būtinai būtų norėjęs pasirodyti scenoje. Man buvo labai įdomu apžiūrėti Nacionalinį Kauno dramos teatrą, jo užkulisius, kaip vyksta pasirengimas spektakliui. Esu labai dėkingas režisieriui Gyčiui Padegimui ir teatro darbuotojams už svetingumą. Kai tėvas 1991 m. lankėsi Kaune, skubėjo į dramos teatrą, susitiko su aktoriais. Čia buvo rodomas pjesės "Penki stulpai turgaus aikštėje" pastatymas. Ir mes po spektaklio "Vėjas gluosniuose" pabendravome su jame vaidinančiais aktoriais, buvo įdomu išgirsti jų mintis apie kūrinį. Prisipažinsiu, nebuvo lengva sekti dialogus, nes pjesė parašyta labai vaizdinga kalba. Buvau skaitęs tik dalį pjesės, bet spektaklio grožis paskatino perskaityti visą."

Kūrybinis testamentas

Paklausus, kaip jam taip gerai sekasi kalbėti lietuviškai, svečias suskubo paaiškinti, kad vaikystėje Niujorke aštuonerius metus lankė šeštadieninę Maironio mokyklą, tėvas namuose kalbėjo lietuviškai, o ir tame pačiame name gyveno tėčio brolis Algimantas, jo dvynė sesuo Gražina su šeima, tėvai Jeronimas ir Emilija Landsbergiai.

Kai A.Landsbergis rašė romaną "Kelionė", jo pirmagimiui sūnui Pauliui buvo vieni – tuo metu tėvas dirbo namuose ir lankė paskaitas universitete. Vaikystėje jis ir brolis su tėčiu žaisdavo krepšinį ir beisbolą, važiuodavo į vasaros stovyklas Maino valstijoje. "Žinote, ten daug eglių, ąžuolų ir beržų – gamta kaip Lietuvoje, – vaikystės akimirkas prisiminė vyras.– Ir dar jis mus linksmindavo vaikščiodamas susikūprinęs ir vaizduojantis, kad rūko cigarą kaip jo jaunystės kino filmo "Broliai Maksai" herojus.

Sūnaus teigimu, A.Landsbergis buvo švelnus, jautrus, žaismingas žmogus. Išmanė politiką, istoriją, literatūrą, mitologiją, tautosaką. Buvo tolerantiškas skirtingų tautybių, kultūrų religijų žmonėms, tačiau netoleravo aplaidaus mąstymo, žargono, biurokratijos, nomenklatūros. Jis reikalavęs taisyklingos lietuvių kalbos, etikos ir bendražmogiškų principų. Buvo nepakantus okupantams ir diktatoriams, rūpinosi katalikų ir žydų ryšiais Lietuvoje ir Rytų Europoje.

"Darė ką galėjo, savo raštuose ir kalbėdamas viešai, kad galėtų sutaikinti šias bendruomenes. Jo kūryboje romanuose ir esė rašoma apie garbingą tėvynės praeitį, išgyvenimus", – pasakojo A.Landsbergis.

Lankydamasis Maironio lietuvių literatūros muziejuje P.Landsbergis šeimos vardu dėkojo jo darbuotojams už tėvo archyvo tvarkymą ir tyrinėjimą bei naujausią romano "Kelionė" su papildomu priedu išleidimą jo sudarytojai Išeivių literatūros skyriaus vedėjai Virginijai Paplauskienei. "Mums svarbu, kad kuo daugiau lietuvių susipažintų su lietuvių išeivijos rašytojų kūryba, kuri per visą sovietinį laikotarpį nebuvo pažįstama Lietuvoje", – sakė rašytojo sūnus.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikiančioje parodoje, skirtoje A.Landsbergiui, galima susipažinti su nuotraukomis, rankraščiais, laiškais, spaudiniais, knygomis, memorialiniais daiktais.