- Jonas Minialga
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
-
Rumšiškėse nestigo šventinės įvairovės: pasveikinę Onas, priminė ir rugiapjūtės tradicijas
Paskutinį liepos sekmadienį Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje svečiai, susirinkę iš įvairių Lietuvos kampelių, atvyko paminėti kasmetinės Oninių ir rugiapjūtės šventės. Lepino ne tik orai, bet ir šventės programa.
Sveikinimai Onoms
Dar prieš prasidedant šventei Kirdeikių sodyboje, greta pirkios, buvo galima išgirsti šiltus, džiugiai nusiteikusių vietos šeimininkų kvietimus nepraeiti pro šalį, užsukti ir sudalyvauti renginyje. Įžengus į sodybos kiemelį ir prasidėjus šventei, Kauno folkloro klubo „Liktužė“ narė juokaudama į susirinkusiuosius kreipėsi tokiais žodžiais: „Negalvokite, kad susirinkote uliavoti, čia susirinkote dirbti, juk rugiapjūtė laukia!“
Tuomet prasidėjo pasakojimai apie senovės lietuvių darbus ir gyvenimo būdą, rugiapjūtę, o susirinkusieji smalsiai klausėsi. Neužmirštos liko ir Onos – nuo pačių jauniausių iki pačių vyriausių – pasveikintos buvo visos. Jas tradiciškai vyrai su kėde kilnojo į viršų tiek kartų, kiek joms metų. Onos papokštavo ir kaip susitarusios pamiršo, kiek joms iš tiesų metų. Tad per daug neišvargino jas kilnojusių vyrų.
Jono Minialgos nuotr.
Pasinėrė į rugiapjūtę
Po sveikinimų ir kalbų, dainuodami sutartines, visi pajudėjo rugių link. Vyrai nešėsi dalgius, o svečiai ėjo iš paskos. Priėjus rugių lauką buvo ne tik papasakota, kaip vykdavo darbai, bet šventės tradicijų puoselėtojai parodė, kaip visi darbai buvo atliekami. Vyrai tiksliais rankų mostais dalgiais kirto rugius, o moterys juos rinko ir rišo į pėdus. Visi norintys buvo kviečiami išbandyti arba prisiminti tiek vieną, tiek kitą darbą.
Kauno folkloro klubo „Liktužė“ narys Antanas šventėje lankėsi pirmą kartą, tačiau dalgiu darbavosi kaip tikras profesionalas, bet pripažino: „Kai išgulę rugiai – sunkoka su dalgiu darbuotis.“
Jono Minialgos nuotr.
Julė iš Kauno į šventę atvyko kartu su vyru. Nors ji šiame renginyje lankėsi ne pirmą kartą, teigė, kad kiekvienais metais smagu sugrįžti – vis kitokie jausmai užplūsta. „Labai geri prisiminimai. Net dabar galvoju, eiti man pėdą pabandyti surišti ar ne“, – nostalgiškai jaunystę prisiminė Julė.
Po rugiapjūtės visi dirbusieji buvo pakviesti vaišintis gardžia duona. Visi šnekučiavosi, gardžiavosi duonos riekėmis ir linksmai leido laiką. Vėliau su dainomis vėl pajudėjo atgal į sodybos kiemą.
Vaišės, dainos ir šokiai
Sugrįžimą į sodybos kiemą šventės organizatoriai inscenizavo tokį, kaip kad senovėje atlikdavo mūsų protėviai. Kalbos ir veiksmai buvo atlikti remiantis papročius. Vėliau renginio svečiai buvo kviečiami vaišintis tradiciniais lietuviškais užkandžiais. Užkandžių ir pašnekesių fone – lietuvių liaudies dainos bei šokiai kartu su gyva muzika.
Tarp susirinkusiųjų – senjorai, šeimos su vaikais ir įvairaus amžiaus jaunuoliai. Vieni iš renginio svečių, Neringa ir Giedrius, čia atvyko su dukra Austėja, kurią nori supažindinti su senoviniais papročiais. „Patys kaime gyvename, turime sodybą, auginame rugius, įdomu pasižiūrėti senovinį procesą, kaip viskas vykdavo“, – savo įspūdžiais dalijosi jauna šeimyna.
Jono Minialgos nuotr.
Iš pradžių šoko tik renginio organizatoriai, tačiau vėliau buvo kviečiami prisijungti ir šventės dalyviai. Visi buvo sotūs, geros nuotaikos, tad noriai jungėsi prie šokių bei dainų.
Kauno folkloro klubo „Liktužė“ vadovė Jūratė Svidinskienė pasakojo, kad šventei pasiruošti užtenka poros repeticijų, mat, folkloristai dainas dainuoja jau daug metų. „Rugiapjūtė – viena mylimiausių mūsų švenčių, ji ypatinga. Tai gyvas paprotys, jis yra parodomas. Smagu, kad žmonės domisi tradicijomis ir papročiais, tai mūsų, folkloristų, uždavinys – paskleisti, parodyti mūsų papročių grožį“, – šventės įspūdžiais dalijosi J. Svidinskienė.
Norime perduoti jaunajai kartai, kad jie žinotų, iš kur ta duonelė atkeliauja, kaip ji sunkiai „ateina“ ant mūsų stalo ir kokį kelią turi nueiti.
Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblio „Praviena“ vadovė Ernesta Žiūkienė pasakojo, kad kartu su kolektyvu stengiasi prisiminti senas tradicijas ir jas išlaikyti. „Norime perduoti jaunajai kartai, kad jie žinotų, iš kur ta duonelė atkeliauja, kaip ji sunkiai „ateina“ ant mūsų stalo ir kokį kelią turi nueiti“, – savo švietėjiška misija dalijosi pašnekovė.
E. Žiūkienė taip pat mano, kad svarbu susirinkusiems priminti dainas, tradicijas, kad jie jas žinotų ir perduotų savo vaikams, anūkams – kad visas šis palikimas išliktų.
Jono Minialgos nuotr.
Po šokių ir dainų, niekur neskubėdami, žmonės po truputį pradėjo skirstytis. Susirinkusieji nepraleido progos pasižvalgyti po Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją, aplankyti čia esančių sodybų. Šis sekmadienis tikrai išliks renginio dalyvių prisiminimuose, o kartu tai bus ir priminimas nepamiršti savo krašto tradicijų, jas puoselėti ir perduoti iš kartos į kartą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?3
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Į Kauną sugrįžta muzika: Gatvės muzikos dieną kvies ne tik klausytis, bet ir šokti1
Gegužės 18 d., šeštadienį, Kaune skambės 18-oji Gatvės muzikos diena, pakviesianti miestiečius į senamiestį ir kitas miesto erdves, kur nuo vidurdienio iki vakaro skambės įvairių žanrų muzika – nuo eksperimentinės ir instrumen...
-
Kviečia švęsti: renginys mylintiems upes ir netikėtumus
Iki Kauno gimtadieninio liko vos savaitė. Renginių gausa tokia, kad jau dabar reikėtų pradėti rinktis, kur būtinai norėtumėte apsilankyti ir pamatyti, išgirsti, patirtis. ...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
„Kaunas Blues 2024“ žada tikrą šventę miestui1
Spalio 11–12 d. Kaunas skęs bliuze: „Kaunas Blues 2024“ žada užkurti tikrą šventę miestui. Vakariniai koncertai Kauno sporto halėje kvies išgirsti šiandienos bliuzo žvaigždes, o nemokama dieninė programa Kauno st...
-
Viena mėgstamiausių miestiečių vasaros vietų Kaune švęs jubiliejinį sezono atidarymą
Gegužės 17–18 d. „Kauno vasaros terasa“ ir „Pilies sodas“ švęs jau dešimtąjį sezono atidarymą. Visą savaitgalį miestiečių pamėgtoje vietoje, prie pat Kauno pilies, vyks koncertai po atviru dangumi. Penktad...
-
Fotografija kaip būdas tyrinėti miestą
Į Kauną atkeliauja fotografijų paroda „Ki |r| timai. Žvilgsnis į Kirtimų mikrorajoną“. Vienam dinamiškiausių Vilniaus rajonų skirtame projekte – kaunietės Ievos Austinskaitės kūriniai. ...
-
Vandens motociklai – statybų aikštelėje: kviečia stebėti ir dalyvauti azartiškose lenktynėse
Lietuvos vandens motociklų sporto meistrai gegužės 18 dieną kviečia į sezono atidarymo šventę Kaune. Vilijampolėje ties keleivine prieplauka Nemuno vandenis sudrebins lenktynės „Kaunas Jet“. Čia pat vyksta naujo tilto statybos, tod...