Tikrasis paveldas

Kasmet Žolinės išvakarėse prasidedančios „Suburtynės“ radosi iš didelės pagarbos senosioms tradicijoms. Anot dainininkės, muzikos pedagogės Skaidros Jančaitės, surengti sutartinių maratoną jai dar 2019 m. pasiūlęs Lietuvos pantomimos teatro pradininkas, gilinęsis į baltiškąsias kultūros tradicijas, Modris Tenisonas. Nors iš pradžių manyta apie trijų valandų interaktyvų koncertą, muzikė pasišovė surengti visos paros renginį. Praėjus lygiai mėnesiui po pirmojo sutartinių maratono, 2020 m. rugsėjo 16 d., M. Tenisonas mirė.

Sutartinių giedojimą S. Jančaitė lygina su visuotine harmonizacija, malda. „Tai didžiulis kultūrinis palikimas, tikrasis UNESCO kultūros paveldas. Ne koks nors primestas iš Europos ar iš dar kur nors – čia mūsų, atpažįstama, – „Kauno dienai“ yra sakiusi muzikė. – Kai pradeda skambėti sutartinė, jaučiu, kaip tos moterys ir vyrai pasikeičia, jie įsigalina, įgauna daugiau gyvasties. Apskritai sutartinė ir yra todėl, kad turi sutarti su kažkuo, reikia būti bent dviese – tai tarsi socializacija.“

Dvejinės, trejinės, keturinės; atliekamos žaidžiant natomis ir ritmu, – sutartinės skambėdavo ir kaip lopšinės, ir švenčių metu, ir dirbant. „Įsivaizduokite, nuobodu vienai dirbti, susitinka kokios penkios merginos, sueina pas vieną, susėda su savo rateliais – joms smagiau. Ir kai tu verpi, nuolat girdi garsą, ir pradedi dainuoti. Koks gėris, kaip tada sklandžiai siūlas vejasi!“ – yra pasakojusi S. Jančaitė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sakrali aplinka

Unikalumo šiam renginiui suteikia ir erdvė – po stiklo stogu esantis uždaras kiemelis, į kurį patenkama pro nedidelius šoninius muziejaus vartus.

Kaip prisimena Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė, čia pristatomos ekspozicijos „Kryžių Lietuva“ autorė Daina Kamarauskienė, po rekonstrukcijos muziejuje atsiradusį kiemelį iš pat pradžių ketinta panaudoti renginiams, koncertams. Tačiau vėliau išryškėjo jo akustiniai ypatumai. „Joje yra per didelė akustika. Jei sutartinės – tam tikroje šios erdvės zonoje jos skamba labai gerai, o iš jos pasitraukus – garsas pradingsta, aidi. Susibūrus skamba“, – pasakojo D. Kamarauskienė.

Nusprendus įveiklinti naująjį plotą, peržiūrėti muziejaus rinkiniai – ieškota eksponatų, kuriems stigo erdvės. „Pirmasis ir buvo kryžių rinkinys, kuris gulėjo daug metų nerodytas. Eksponatai suvežti iš įvairių Lietuvos vietų, taip pat ir Vinco Svirskio kryžiai, išsaugoti kryžiai iš Karo muziejaus sodelio; jie buvo paruošti sudeginti sovietų, nupjauti ir sumesti į krūvą, paruošti laužui, tačiau muziejininkų išsaugoti, – pasakojo ekspozicijos autorė. – Turime tikrai nemažai kryžių, jie dideli ir anksčiau neturėjome, kur juos parodyti. Lauke eksponuoti negalime, nes yra nukentėję nuo lauko sąlygų.“

Idėja buvo artima ir muziejaus koncepcijai: juk ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis piešė, studijavo kryžius, koplytstulpius.

Ekspozicijoje papasakojama beveik visa Lietuvos istorija. „Kaip mes iš pagonių virtome krikščionimis, nes randame kryžių viršūnėse ir pagoniškų simbolių, kaip susisiejo krikščionybė su pagonybe“, – sako D. Kamarauskienė.

Kas? Sutartinių maratonas „Suburtynė“.

Kada? Rugpjūčio 14 d. 12 val.–15 d. 12 val.

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (įėjimas pro vartus iš Vienybės aikštės, BLC verslo centro pusės).