- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi ieškant ryšio su autoriumi, jo darbais, laikinai perimant kūrėjo pasaulio matymo ir suvokimo perspektyvą, pasinerti į dialogą su juo. O gal, priešingai, į prasmingą tylą. Atsiriboti ir leistis į patyrimų kelionę nelengva, nes nežinoti, kas laukia, – rizikinga. Tačiau juk ir gyventi yra rizikinga, ar ne?
Gyvenimo spalvos
Neseniai per nacionalinio transliuotojo radijo laidą išgirdau įdomią frazę: „būti komfortiškoje nekomforto zonoje“. Viena vertus, žodžių junginys atrodo nelogiškas. Juk nekomforto daugelio iš mūsų gyvenimuose ir taip yra gana daug. Kita vertus, nekomfortą jaučiame dažnai – situacija reikalauja, kad prisitaikytume. Tad frazė „būti komfortiškoje nekomforto zonoje“ nebeatrodo tokia nelogiška.
Komfortas – atostogoms, su kasdieniu gyvenimu jis turi mažai bendro. Ir, nors kartais norėtųsi, kad viskas būtų lengviau ir paprasčiau, būtent nekomfortiškose sąlygose ryškėja gyvenimo spalvos.
Juoda ir balta
Kiek šių spalvų, jų tonų ir pustonių kiekvienas iš mūsų regime, jaučiame, patiriame, priklauso nuo daugelio dalykų. Juodą, baltą ir šių spalvų kontrastą kažkuriame savo gyvenimo etape esame patyrę ir išjautę daugelis. Šiame kontraste geriausiai atskleidžia tai, kas gyvenime yra fundamentalu, svarbu, reikšminga.
Jei reikėtų išskirti vieną patį svarbiausią dalyką, nuskambės banaliai, bet gyvenime svarbiausia yra gyventi. Ne kelti sau tikslus, fiksuoti rezultatus ir bėgti, bėgti, bėgti, o nebijoti ir leisti sau gyventi. Tai labai sunku, tam reikia stiprybės, nes gyvenimas nėra nei labai gražus, nei labai geras, patogus, komfortiškas ar paprastas. Jis – tikras.
G. Česonio nuotr.
Dirgiklis
Jo tikrumas išryškėja naujausioje fotografijos klasiko, vieno svarbiausių Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų, vertinamo dėl savo didžiulės įtakos šalies fotomeno raidai, Aleksandro Macijausko parodoje „Gyventi“ (kuratorius – Gintaras Česonis, ekspozicijos architektas – Donatas Stankevičius), kurioje eksponuojami kūriniai iš 1977–1984 m. kurto fotografijų ciklo „Veterinarijos klinikos“.
Prieš keturis dešimtmečius A. Macijausko sukurta fotografijų serija veikia kaip dirgiklis, atidengdama tai, ko norėtume nematyti, nežinoti, kad taip buvo.
Jei reikėtų išskirti vieną patį svarbiausią dalyką, nuskambės banaliai, bet gyvenime svarbiausia yra gyventi.
Iš nesenos patirties galiu pasakyti, kad veterinarijos klinikose verda toks pat intensyvus darbas (gyvenimas) kaip ir, pavyzdžiui, ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose: keturkojai pacientai keičia vieni kitus, gydytojai, kad pakeltų neretai dvylika valandų (ar net ilgiau) trunkančią pamainą, geria energinius gėrimus, pertraukėlei neturi nė penkių minučių. Ir nors požiūris į gyvūnus, jų priežiūrą, jiems suteikiama pagalba šiandien yra geresnė, sustoti nereikėtų. Pasiekta daug, bet ne viskas, kad brangių ir mylimų gyvūnų, suteikiančių begalinį džiaugsmą ir tampančių sielos draugais, teisės būtų saugomos ir ginamos, kad jie turėtų tokį gyvenimą, kokio yra verti.
A. Macijausko fotografijose daugelis vaizdų kelia ne itin malonių emocijų. Veterinarijos gydytojo ir gyvūno santykis fotografijose nėra švelnus, gyvūnas nesaugomas nuo dar didesnio streso, kurio jis ir taip nemažai patiria atsidūręs veterinaro kabinete. Spėju, labai didelė dalis procedūrų tuo laikotarpiu, kai buvo kuriama serija „Gyventi“, buvo atliekama be nuskausminimo, ką jau kalbėti apie bendrąją nejautrą. Gyvūno kančia buvo suvokiama kaip normalus dalykas.
A. Macijausko nuotr.
Jautrumo blyksniai
Tačiau ne viskas fotomenininko kadruose glumina, kelia negatyvių emocijų. Žmogaus ir jo šeimininko santykį A. Macijauskas atskleidžia itin subtiliai: tarsi atsitiktinai, nesureikšmindamas ir neakcentuodamas akimirkos, užfiksuoja jautrų ožkytės ir jos šeimininkės akimirką, gyvūną apžiūrinti veterinarijos gydytojui, ar rūpestingas gydytojos rankas, suteikiančias šilumą ir rūpestį jūrų kiaulytei. Ypatinga yra ir fotomenininko užfiksuota veršelio gimimo akimirka, kuria perteikiamas gimimo stebuklas.
Yra balta, yra ir juoda. Tarp jų – puokštė įvairiausių spalvų, kurias kuria gyvenimas. Norėtųsi, kad tų spalvotų akimirkų gyventi visiems sutvėrimams būtų kuo daugiau, o ištinkantys juodos ir baltos spalvų kontrastai skatintų keisti(s), mokytų jautrumo ir empatijos. (Iš)būti komfortiškai ne komforte paprasčiau, kai esame ne vieni.
G. Česonio nuotr.
Kas? A. Macijausko paroda „Gyventi“.
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? veikia iki gegužės 5 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno sporto halėje po 20 metų pertraukos ir vėl skambėjo „G&G Sindikatas“7
Lapkričio 23-iąją Kauno sporto halėje įvyko ilgai lauktas „G&G Sindikato“ koncertas, kuris subūrė pilnutėlę salę lietuviško repo gerbėjų. Šis koncertas buvo ypatingas dėl dviejų sentimentalių progų: grupė sugr...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!3
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone lapkričio 26–gruodžio 1 d.
LAPKRIČIO 26 D. Babtų kultūros centras: 10 val. – Kauno rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dainų festivalis „Skambėk, dainele“. Rokų laisvalaikio salė: 18 val. – Ričardo Elijošiaus (Nakvi&s...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Kauno miesto muziejus kviečia laukti šv. Kalėdų kartu1
Penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – pradeda gyventi šv. Kalėdų laukimu. Nuo laiko kartu kuriant kalėdines dov...
-
Dainos mus lydi visada: šauliai rengia moksleivių patriotinių dainų konkursą3
Lapkričio 26 d., antradienį, 10–15 val., Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. ...
-
Vidinės erdvės choreografiniai tyrinėjimai
Jei jautiesi supratęs save, būsi suprastas ir žiūrovų, sako šiuolaikinio šokio menininkė Ugnė Kavaliauskaitė. Kartu su šokėju, choreografu, pedagogu Pauliumi Prieveliu ji pristato savo debiutinį spektaklį „Sauliaus ir Alex...
-
Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera – „Karalius Lyras“ suaugusiesiems2
Praėjusį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko ilgai laukta premjera suaugusiesiems „Karalius Lyras“ (režisierė Ewa Piotrovska / Lenkija), kurią palydėjo gausios žiūrovų ovacijos. Pagrindinį personažą – Karalių Ly...