- Dr. Gediminas Kasparavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bėgantis laikas užmaršties dulkėmis apklojo vieną didžiausių tragedijų, kuri Kauną ištiko 1946-ųjų pavasarį.
Du trečdaliai – po vandeniu
Vėlyvą kovo 23-iosios vakarą pradėję eiti ledai Neryje, ties santaka su Nemunu, suformavo milžinišką ledų kamšatį. Galinga upių vandens tėkmė, neturėdama kur bėgti, akimirksniu pasisuko miesto link ir užtvindė senamiestį, Vilijampolę, Marvelę, Žemąją Fredą, žemutinę Eigulių dalį.
Naujamiestyje potvynio vanduo pasiekė net Vienybės aikštę ir Karo muziejaus prieigas. Per Šiaulių ir Karo ligoninės gatves vanduo atitekėjo ir į Vytauto prospektą. Čia potvynio banga atnešė baidoką iš Žiemos uosto. Vėliau, vandeniui atslūgus, laivas tapo tarsi vienišu liudytoju, primenančiu šią baisią nelaimę.
Apie parą laiko kilęs vanduo kovo 25 d. pasiekė rekordinį lygį: senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu. Tokio potvynio per visą stebėjimų istoriją Kaune daugiau niekada nebuvo. Pavyzdžiui, didžiausi fiksuoti tarpukario potvyniai (1926, 1931, 1936, 1940) buvo bent apie metrą žemesni. Dabar nuo tokio masto stichinių nelaimių miestą apsaugo Kauno hidroelektrinė.
Kauno muziejininkai bando atkurti cenzūros nuslėptas 1946-ųjų pavasario tragedijos detales.
Ledai nešė namus ir žmones
Išgyvenę šį potvynį liudininkai pasakoja apie šiandien sunkiai įsivaizduojamus vaizdus. Dažno iš jų pasakojimuose – ledo lyčių nešami pastatai, o kartu su jais ir žmonės, ir gyvūnai. Ne vienas liudininkas dar ir šiandien užsimerkęs girdi kunkuliuojančio vandens garsą, pavojaus sirenų gausmą, ledo sprogdinimo aidą ir žmonių pagalbos šauksmus.
Taip jau nutiko, kad stichija savo didžiausia jėga smogė senajai Vilijampolei, kurios gyventojai dar nebuvo spėję atsigauti po Antrojo pasaulinio karo baisybių. Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus. Kai kuriems pasisekė mažiau – sodybos, stovėjusios arčiau upės, kartu su jų gyventojais buvo nuneštos ledų.
Net ir toliau nuo upės buvusi Lietuvos veterinarijos akademija patyrė didelių nuostolių: potvynis sunaikino dalį įrenginių, pražudė laboratorinius gyvūnus, 30 Serologijos instituto arklių.
Senamiestyje vandens matavimo stotis užfiksavo vandens horizontą ties 8,57 m žyma, tuo metu apie du trečdaliai miesto ir jo priemiesčių jau buvo po vandeniu.
Praėjus keletui dienų nuo potvynio pradžios, Vilijampolėje apsilankė ir vienas uoliausių sovietų okupacinės valdžios tarnų, rašytojas Antanas Venclova. Sukrečiančiais jo įspūdžiais vėliau pasidalijo sovietinė spauda: „Mes buvome anapus Neries, ir mūsų amfibija pamažu judėjo tolyn, pro lytimis užneštus plotus, pro gražius mūrinius ir medinius namukus, ir pro jų langą matėme neįprastai šiurpų vaizdą. Namelių kambariuose plūduriavo rašomieji stalai, vaikų lovelės, patalynė, į lango stiklą daužėsi iš vidaus skenduolio galva.“
Žuvusiųjų skaičius nežinomas
Nors nuo didžiojo Kauno potvynio praėjo daugiau nei 77 metai, šią nelaimę dar gaubia ne viena paslaptis. Viena tokių – koks iš tiesų buvo tragedijos mastas? Kiek žuvo žmonių per šį potvynį?
Okupacinė sovietų valdžia neigė tragedijos mastą. Archyviniuose dokumentuose apie 1946 m. Kauno miesto gyventojų demografiją nieko neįprasta neaptiksime. Sovietams tarnavusioje spaudoje taip pat buvo apsiribojama fraze „yra žuvusių“. Joje daugiau rašyta apie herojiškus darbininkų žygius, nes, rizikuodami savo gyvybe, šie žmonės gelbėjo visuomeninį miesto turtą.
Bibliniam tvanui prilygstančio potvynio banga apsėmė daugelį Slabados namų, palikusi kyšoti pastatų stogus, o ant jų – spaustis gyventojus.
Žinoma, kaip įprasta tam sudėtingam ir slegiančiam laikotarpiui, gelbstint gyventojus atskirai buvo aukštinamas sovietinės kariuomenės indėlis, o apie negebėjimą pasiruošti šiai baisiai nelaimei nutylėta. Jau vėliau, 1982 m. išspausdintame moksliniame tekste, žymus hidrologas Antanas Barisas nurodė, kad potvynis nunešė dešimt vienaukščių namų, apgadino senamiesčio pastatus, žuvo žmonių. Nuostoliai įvertinti keliais milijonais rublių.
Aiškinantis tragedijos mastą nemažai sumaišties sukelia išeivijos spauda ir iš sovietų pavergtos Lietuvos į laisvąjį pasaulį atkeliavę laiškai. Ne viename išeivijos laikraštyje buvo teigta, kad potvynis nusinešė kelis tūkstančius aukų. 1947 m. savo laiške, siųstame į Vakarus, panašų žuvusiųjų skaičių nurodė ir partizanas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. Lieka neaišku, kokiais šaltiniais pagrįsta ši informacija, tačiau vargu ar iš tiesų galėjo žūti tiek kauniečių.
Svarbi bet kokia žinia
Kauno miesto muziejus siekia praplėsti tyrimus šia tema, todėl kreipiamės į visuomenę su prašymu pasidalyti savo atsiminimais ir nuotraukomis apie 1946 m. potvynį Kaune. Galbūt nuo šio potvynio nukentėjo jūsų artimieji? Gal asmeniniame archyve turite išsaugoję fotografijų su 1946 m. potvynio vaizdais senamiestyje, Vilijampolėje ir kitose miesto vietose? Maloniai prašome susisiekti telefonu +370 658 75 717.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ąžuolynas turi naują gyventoją – meniškai pavaizduotą Raudonojoje knygoje saugomą vabalą23
Mažieji architektūros elementai pildo Kauno viešąsias erdves. Šį kartą meninis akcentas apsigyveno Ąžuolyne. Skulptūra kvies pažinti į Raudonąją knygą įrašytą šio parko gyventoją. ...
-
Rekordo link pastūmėjo skeptikas: ateities kartoms nubrėžiau ribą
Naujo rekordo siekiantį Lauryną motyvavo nepažįstamojo komentaras, esą baidare nuo Baltarusijos pasienio jis nepasieks Kauno. Skeptikui teko nusivilti. Moksleivis pasiekė Kauną ir 35 km viršijo savo paties lūkesčius. ...
-
S. Skvernelis: kauniečiams galime užtikrintai parodyti bendrų darbų rezultatus53
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius pristatė komandos narius, kurie spalio 13 d. Seimo rinkimuose kandidatuoja Kauno vienmandatėse apygardose. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: gimtoji V. Adamkaus vieta ir Žaliakalnio istorijos4
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Išparduoti visi bilietai į J. Timberlake'o koncertą: gerbėjai svarsto vykti į kitas šalis27
Jau nuo antradienio startavo išankstinė bilietų prekyba į pasaulinės žvaigždės Justino Timberlake'o koncertą. Tokią išskirtinę galimybę gerbėjams dovanojo „Mastercard“, panašią privilegiją turėjo ir &bdq...
-
Kaunas laukia architektų idėjų: naujas pastatas, požeminė aikštelė prie Pilies, žalia erdvė virš jos28
Kauno miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą, kviesdama projektuotojus prisidėti kuriant gyvesnį bei patrauklesnį senamiestį. Keliami 3 tikslai: dabartinę Kauno pilies aikštelę paversti žalia laisvalaikio oaze, po ja nu...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį4
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Pasaulinės širdies dienos proga – nemokami sveikatos patikrinimai: miesto pastatai nušvis raudonai2
Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikomis ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru, rugsėjo 30-ąją kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti specialioje, ...
-
VDU garbės daktaro regalijos bus įteiktos profesorei I. Pilvere2
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune penktadienį garbės daktaro regalijos bus įteiktos buvusiai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto (LGMTU) rektorei Irinai Pilvere. ...
-
Teisėjų taryba vėl atidėjo V. Jegorovienės atleidimo klausimą7
Teisėjų taryba penktadienį dėl dokumentų trūkumo atidėjo Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės atleidimo klausimą. ...