- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kvietimas: archyve saugoma miesto ir kauniečių istorija prieinama visiems.
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
-
Archyve – istorijos labirintai
Kauno regioninis valstybės archyvas moksleivius pakvietė atostogas paįvairinti nežinotais arba primirštais faktais, susijusiais su archyvu, popieriumi, knygų ir dokumentų restauravimu.
Testamentai ir kortelės
Šis archyvas ypatingas tuo, kad jame saugomi dokumentai nuo XIX a. pradžios, kai Kaunas buvo gubernijos centras, iki mūsų dienų. Kai kurių pavienių dokumentų amžius siekia ir XVII a.
Nuotolinė edukacija, aišku, neprilygsta gyvam apsilankymui archyve, tačiau taip galėjo prisijungti ir toliau gyvenantys žmonės.
Archyvo atstovai, nelaukdami dažniausio klausimo, patys prakalbo apie vertingiausius turimus dokumentus. Paties pačiausio išskirti neįmanoma, bet tarp istoriškai vertingiausių neabejotinai – XIX a. sukilimo dokumentai. Čia saugoma ir 100 tūkst. tarpukariu Kaune išduotų Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių, tarp jų ir išduotos prezidentams Antanui Smetonai, Aleksandrui Stulginskiui, operos dainininkui Kiprui Petrauskui.
Prašydamas išduoti pasą vienas iš tarpukario Lietuvos sportininkų Pranas Vitonis pateikė unikalų dokumentą, kuris archyve išliko iki šių dienų, – savo kaip Amsterdamo olimpinių žaidynių dalyvio kortelę.
Čia saugomas vyskupo Motiejaus Valančiaus testamentas. Surašytas prie liudininkų, lenkiškai, vyskupui gulint mirties patale. Testamentas buvo išverstas į rusų kalbą ir pristatytas patvirtinti į Kauno gubernijos teismą. Didelio turto vyskupas neturėjo. Ką turėjo, paliko labdarai. Beje, paliko jį atskirai nurodydamas tai, ką atiduoti krikščionims ir ką – žydams.
Kvietimas: archyve saugoma miesto ir kauniečių istorija prieinama visiems. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Lietuvių kalbos nepakanka
Archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė atkreipė dėmesį, kad, norint gilintis, suvokti Kauno miesto istoriją, reikia mokėti ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, lotynų, vokiečių kalbas. Daugybė dokumentų yra rašyti ranka, rašysenų yra visokių, kaip ir klaidų.
Popieriaus gamyba neturint tam leidimo grėsė kalėjimu ar net mirtimi.
Vienas įdomesnių dokumentų – raportas apie Tado Blindos nužudymą Telšių apskrityje, kuri tuomet priklausė Kauno gubernijai. Vienoje iš bylų, pristatytai tuometei valdžiai apie 1877 m. įvykius Kauno gubernijoje, nurodoma, kad valstiečiai, kurių galėjo būti apie 300, balandžio 22 d. užpuolė ir pradėjo mušti Luokės valsčiaus valstietį T. Blindą.
Jį apginti bandė ir vietos policininkas, ir stačiatikių šventikas, pasikvietę katalikų kunigą. Sumuštą T. Blindą šiaip ne taip pavyko išplėšti iš minios. Jis buvo nuneštas į kunigo butą, bet nuo sumušimų mirė. „Tokia šlovingo plėšiko T. Blindos gyvenimo pabaiga“, – pridūrė viena archyvo atstovių.
Archyve – daugybė įvairaus spektro dokumentų. Čia apsilankantiems mokiniams būna smalsu palyginti, kokios būdavo, pavyzdžiui, pradinės mokyklos baigimo matematikos užduotys. Bando jas išspręsti.
Ką daryti?
Pristačius lobius, saugomus archyvo saugyklose, restauravimo virtuozės Bronislava Liaučienė ir Ernesta Barkauskė pasidalijo popieriaus išradimo istorija, knygų mylėtojams praversiančiais patarimais ir parodė pavyzdžių, kaip restauruoti padeda žinios ir kruopštumas.
Patirtis: dokumentų restauratorės B. Liaučienė ir E. Barkauskė pažėrė patarimų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Sunku patikėti, ką gali restauratorių rankos, prisilietusios prie apipelijusio dokumento arba prie puslapio, kurio dalis sutrupėjusi į skiauteles. Beje, pirmasis popieriaus malūnas Lietuvoje pastatytas 1525 m., o pirmasis Kaune – 1577-aisiais. Popieriaus gamyba neturint tam leidimo grėsė kalėjimu ar net mirtimi. „Panašiai kaip šiandien baudžiama už pinigų padirbinėjimą“, – pasakojo specialistės.
Vieni patarimų buvo susiję su tuo, ką daryti sušlapus knygai. Dėti ant radiatoriaus arba pasitelkti į pagalbą plaukų džiovintuvą – ne pati geriausia išeitis. Knygos puslapiai išdžius, bet liks nelygūs.
Patarimas – rankšluostinio popieriaus dėti į kiekvieną knygos puslapį, knygą užversti ir kuo nors ją prispausti. Rankšluotinis popierius sugers perteklinę drėgmę, o lapai išliks tiesūs.
Knygos, dokumentai saugomi laikant ne per sausose ir ne per drėgnose patalpose, toli nuo tiesioginių saulės spindulių. Knygos dedamos viena ant kitos ar laikomos stačiai, bet suspaudžiamos, kad neišsilenktų. Saugomos nuo dulkių. Jokiu būdu nesusegamos sąvaržėlėmis. Nuo jų lieka rūdžių, o šios gadina popierių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?7
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu63
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai13
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime22
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
TIESIOGIAI: Kalėdų eglės įžiebimas Kaune26
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...
-
Piligriminės kelionės pamokos ir atradimai6
Visuomenininkas ir verslininkas Gintautas Labanauskas su Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos bendruomene pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės. ...
-
Patiklumo epidemija: kaunietis sukčiams nepagailėjo 700 tūkst. eurų33
Patiklumo epidemija gyventojams atsieina jų santaupas. Kasdien dėl to šalies policija pradedama net po devynis ikiteisminius tyrimus. Toks tyrimas vykdomas, jeigu prarasta suma viršija 165 eurus. Į mažesnių nuostolių patyrusius gyventojus t...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
Ketvirtadienio vakarą į Kauną pasibeldė žiema2
Ketvirtadienio vakarą Kaune ėmė kristi snaigės. Jos priminė, kad žiema – ne už kalnų. ...