– Kuo Kauno "Mokslo salos" kaimynystė patraukli NT vystytojams?

– Artimiausiu metu miesto plėtra numatyta miesto centre. Taip ir turėtų būti. Ten turime daug neurbanizuotos teritorijos. Palyginti su Vakarų Europos didmiesčiais, jis yra retokai apgyvendintas. "Mokslo sala" tikrai padės pritraukti daugiau investicijų. Šis mokslo centras yra pranašumas, jam vieta parinkta labai tinkamai. NT, kaip ir kitose rinkose, yra labai svarbu teigiama emocija. "Mokslo sala" tokią emociją ir skleidžia. Geros žinios, kad mieste vyksta veiksmas, kad atsiras svarbus objektas, kad jam projektuoti buvo surengtas tarptautinis architektų konkursas, paskatina apsisprendimą investuoti mieste. Pavyzdžiui, šiuo metu vedu derybas dėl investavimo su suomiais. Jie, miesto centre matydami tokius postūmius, reaguoja labai teigiamai.

– Skeptikai sako, kad užstačius miesto centrą pastatais jis praras savo savitumą ir dalį žavesio?

– Reikia ieškoti kompromiso. Teritorijų vystymas – ne tik pastatų statyba. Tai ir viešųjų erdvių, pavyzdžiui, parkų kūrimas, jų patrauklumo didinimas, tiltų statymas, pakrančių tvarkymas ir pan. Mūsų pozicija – harmoninga miesto plėtra. Norime, kad komercija, kuri ateitų, harmoningai įsilietų į miesto vaizdą, gyvenimą, kad miestą praturtintų ne tik visuomenės poreikius atitinkančiais pastatais, bet ir viešosiomis erdvėmis.

Nauji biurų pastatai yra būdas pritraukti į miestą naujas bendroves ir išlaikyti tas, kurios mieste veikia nuo seniau. Modernūs biurai yra sąlyga, kurią reikia išpildyti norint į miestą pritraukti tarptautines kompanijas, užsienio investuotojus.

Atsirandančios patogios darbo erdvės yra vienas būdų, kaip darbdaviui pritraukti pačius geriausius darbuotojus, o tokių erdvių mieste atsiradimas yra būdas sulaikyti gyventojus nuo migracijos į kitą miestą arba būdas pritraukti naujų gyventojų. Biuras kartu yra ir bendrovės įvaizdžio dalis. Tad nauji biurų pastatai yra naujos darbo vietos ir daugiau lėšų į miesto biudžetą, daugiau vartojimo, naudojimosi mieste esančiomis paslaugomis, tai taip pat lemia miesto gerovės augimą.

– Kas jūsų manymu, yra NT vystytojų bendruomenės skauduliai? Kas labiausiai kelia nerimą?

– Problemos nuolat keičiasi. Šiuo metu didžiausią įtampą kelia Nacionalinės žemės tarnybos pozicija ir pradėti veiksmai. Nepaaiškinus priežasties nebepratęsiamos valstybės žemės nuomos sutartys. Parengti projektai, kai kuriuose išnuomotuose sklypuose jau prasidėjusios ir statybos. Sprendimas nepratęsti nuomos sutarties verslą įvelia į ilgai trunkančius teisinius ginčus, dėl to pralošia ir verslas, ir valstybė.

– Anksčiau kildavo daug ginčų tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų. Kaip dabar?

– Kiek man yra tekę pačiam bendrauti ir kiek yra tekę girdėti atgarsių, šiandien nesusišnekėjimo tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų nebelikę. Vyksta abipusis geranoriškas bendravimas, stengiamasi paisyti kultūros paveldo išsaugojimo principų ir miesto interesų.

Vis daugiau NT vystytojų supranta, kad miestui daugiau duoti jie gali susibūrę, o ne veikdami pavieniui. Ateiname ne tam, kad kritikuotume. Norime siūlyti idėjas, norime bendradarbiauti, prisidėti prie miesto gerovės.

Visvaldas Matijošaitis