Darbus pradeda seniūnaičiai – jau dėlioja naujas iniciatyvas

Naujos kadencijos seniūnaičiams įteikti pažymėjimai ir jie pradeda visuomeniniais pagrindais dirbti Kauno rajono žmonėms. Žmonių pasitikėjimą gavę lyderiai jau rikiuoja naujas iniciatyvas, kurios pagerins vietos gyventojų kasdienybę.

Linki prasmingų darbų

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje rinkosi naują ketverių metų kadenciją pradedantys Kauno rajono savivaldybės seniūnaičiai, kuriuos pasveikino savivaldybės vadovai ir įteikė pažymėjimus. Darbus Kauno rajone dirbs 181 lyderis.

„Esate svarbi jungiamoji grandis tarp gyventojų, seniūno ir savivaldybės. Nuo jūsų aktyvumo labai priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Seniūnas atsižvelgia į seniūnaičių nuomonę nustatydamas gatvių asfaltavimo eiliškumą, skirstant bendruomenės lėšas, rengiant projektus, sprendžiant kitas svarbias vietos problemas. Kai seniūnaičiai renkami ne atmestinai, o keliamos tinkamos kandidatūros, bendruomenės lūkesčiai atliepiami geriau“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasiryžimą atstovauti savo krašto žmonėms. Būdami kartu, bendraudami ir bendradarbiaudami, galėsime nuveikti darbus, kurių labiausiai laukia Kauno rajono žmonės. 181 bendruomenės lyderis – didelė jėga! Būti seniūnaičiu pirmiausia reiškia būti aktyviu piliečiu, tad būkite ir toliau su žmonėmis“, – gerų darbų naujos kadencijos seniūnaičiams linkėjo rajono vadovas.

Idėjos: seniūnaičiai žada rūpintis, kaip pagerinti bendruomenių gyvenimą. A. Sinkevičienės nuotr.

Aktyvus dalyvavimas

Rajono savivaldybės atstovai apžvelgė, kaip praėjo šiųmečiai seniūnaičių rinkimai. Nustebino ir kandidatų rinkiminės kovos.

„Rinkimų metu iškilo keletas klausimų, bet buvo išspręsti. Dar yra vienas skundas, kurį kaip tik nagrinėjame, ir šioje seniūnaitijoje greičiausiai bus rinkimai skelbiami pakartotinai, tačiau šiaip pats rinkimų procesas buvo sklandus“, – komentavo Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas.

Jis pasakojo, kad kai kuriose seniūnaitijose virė tikra rinkimų kova, nepaisant, kad seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais ir už savo darbą bendruomenėse negauna atlygio.

„Įvairi kova. Vienur labai aktyvi, kitur – pasyvesnė, kai buvo tik vienas kandidatas. Tačiau buvo ir tokių vietų, kai dėl šių pareigų varžėsi trys ar net keturi kandidatai, paruošę rinkimų kampanijas, pristatę programas, net vykdę viešųjų ryšių kampanijas. Kiekvienoje seniūnijoje – vis kiti kontekstai. Gyventojai nori, kad jų balsas būtų išgirstas, o jų interesams tinkamai atstovaujama. Vietos gyventojai savo bendruomenėse mato žmones, kurie geriausiai gali jiems atstovauti, todėl aktyvumas seniūnaičių rinkimuose didėja“, – teigė P. Visockas.

Pasak jo, į seniūnaičių postus kandidatavo tikri vietos lyderiai, kuriuos vietos gyventojai puikiai pažįsta, jais pasitiki. „Tie žmonės, kurie savo jėgas skiria visuomeniniam gyvenimui, ir buvo labiausiai palaikomi. Natūralu, kad yra ir ne vieną kadenciją bendruomenių interesams atstovaujančių seniūnaičių. Aš labai teigiamai vertinu, kai idėjos, problemos ar lūkesčiai ateina iš pačių žmonių ir seniūnaičiai gali mums išsakyti konkrečios bendruomenės problemas. Labai svarbu tokią informaciją savivaldybėje sužinoti kuo operatyviau. Būtent išrinkti lyderiai ir padeda palaikyti nenutrūkstamą ryšį su rajono gyventojais“, – pridūrė vicemeras.

Pakeistos ribos

Šiais metais atnaujintos seniūnaitijų ribos, o seniūnaičių nuo 192 sumažėjo iki 181, tačiau dabar jie galės rajono savivaldybės ribose tolygiau atstovauti gyventojams.

Pasak rajono savivaldybės atstovų, ribos buvo keičiamos atsižvelgiant į praėjusių kadencijų patirtį, gyventojų skaičių, gautus gyventojų prašymus. Dar vasarą vietos gyventojams pristatytos seniūnaitijų ribos, kiekvienas galėjo išsakyti savo nuomonę dėl tokių pertvarkų.

„Atnaujinus Vietos savivaldos įstatymą, reikėjo keisti ir seniūnaitijų teritorijas. Įstatymas rekomenduoja, kad seniūnaitijoje gyventų maždaug 500 gyventojų, o miestiškose gyvenvietėje – apie 3 tūkst., tačiau žiedinei savivaldybei tokios rekomendacijos nebuvo labai tinkamos, todėl seniūnaitijų skaičių nustatėme pagal esamą situaciją.

Projektas buvo pristatytas ir gyventojams, ir seniūnaičių sueigoms. Vietos bendruomenės galėjo teikti ir savo siūlymus, tad buvo rastas  kompromisas. Kai kur buvo labai mažas atstovaujančiųjų skaičius, kitur atstovaujama šimtais. Tam, kad sistema būtų vienodesnė, būtent ir keistos ribos“, – aiškino vicemeras P. Visockas.

Gyventojų pasitikėjimas

„Kauno diena“ pasikalbino kelis seniūnaičius, kurie į šias pareigas išrinkti jau ne pirmą kadenciją. Jie tikino, kad vertina gyventojų pasitikėjimą.

„Jau 65 metus čia gyvenu, esu senbuvis. Mūsų gyvenvietė kaimiška, sodybos viena nuo kitos nutolusios, tačiau apylinkė dabar labai plečiasi, sunkiau su kiekvienu susipažinti, bet daugumą tikrai žinau, nes dar mano seneliai čia gyveno. Dažnai su kaimynais telefonu susiskambiname dėl kilusių problemų, pavyzdžiui, kad kažkur prišiukšlinta, kažkur kelią reikia greideriuoti. Pasišnekame, paskui viską seniūnui perduodu“, – kalbėjo jau šeštą kadenciją išrinktas Garliavos apylinkių seniūnijos Rinkūnų seniūnaitis Mindaugas Laukys ir pridūrė, kad žmonėms reikia turėti savo atstovą, todėl jis tiek metų ir eina šias visuomenines pareigas.

Trečią kadenciją pradedanti Užliedžių seniūnijos Nevėžio seniūnaitė Laima Pilipavičienė – taip pat aktyvi visuomenininkė, bendruomenę nuolat kviečianti į talkas, renginius, kad visiems gera būtų gyventi kaimynystėje.

„Visuomeninį darbą dirba žmogus, turintis tam tikrą pašaukimą. Bent jau mūsų seniūnijoje nėra didelės konkurencijos, nes nelengva žmones prikalbinti dirbti tokį darbą. Aš pati daug metų dirbau bendruomeninėje veikloje ir galbūt tai išugdė žmonių pasitikėjimą manimi, todėl stengiamės spręsti vietos problemas. Atstovauju, kaip aš vadinu, Užliedžių Senamiesčio žmonėms, kuriuos pati pažįstu. Naujakurių nedaug, todėl galime šilčiau vieni su kitais bendrauti“, – kalbėjo seniūnaitė.

L. Pilipavičienė pasakojo, kad jai vietos gyventojai dažniausiai skambina dėl to, kad kažkur reikia paremontuoti gatvę. Be to, kaime yra kolektyvinių sodų bendrija. Kaip tik su šiais gyventojais ieškoma sprendimų, kaip padaryti, kad iki sodų atvažiuotų viešasis transportas, kur galėtų apsisukti, kur galima būtų įrengti stotelę, mat dabar iki artimiausios stotelės tenka kulniuoti kelis kilometrus.

„Žmonės norėjo, todėl ir dalyvavau rinkimuose, nors jau siūliau kitiems, bet vis tiek prašė, kad dar kadenciją pasilikčiau. Visus vietinius pažįstu, todėl jie manęs ir nenori paleisti. Esame labiausiai nuo centro nutolęs kaimas, tad žmonėms kyla visokių rūpesčių. Buvo ir įstrigusių parapijos reikalų, savivaldybei padedant daug ką atkūrėme. Tikrai dar liko neišspręstų problemų, tad norisi užbaigti pradėtus darbus“, – taip pat apie žmonių pasitikėjimą kalbėjo Zapyškio seniūnijos Kuro seniūnaitis Laimas Šileika.

Visuomeninį darbą dirba žmogus, turintis tam tikrą pašaukimą.

Noras padėti

Kiti kalbinti seniūnaičiai taip pat vardijo vietos problemas, kurias perduoda rajono valdžiai. Be to, toks visuomeninis darbas leidžia ištiesti pagalbos ranką ir nelaimių ištiktiems kaimynams, pagerinti jų buitį.

Štai Samylų seniūnijos Šlienavos 1-osios seniūnaitijos seniūnaitei Linai Rimienei idėjų tikrai netrūksta. Jos iniciatyva įrengtas saulės laikrodis  prie Šlienavos pagrindinės mokyklos. Šis objektas įtrauktas į saulės laikrodžių pasaulio atlasą.

„Buvo noras skatinti vaikus domėtis tiksliaisiais mokslais. Be to, saulės laikrodis – dar vienas traukos objektas. Pas mus apylinkėse ir taip yra daug gražių vietų: Kadagių slėnis, Žiegždrių geologinis takas, Dubravos rezervatinė apyrubė. Saulės laikrodžio įtraukimas į atlasą gali dar pritraukti turistų, nes juk visokių entuziastų yra. Žinoma, ir pačiai mokyklai yra prestižas turėti saulės laikrodį, nes ne kiekviena tokį turi, o jis leidžia suprasti dienos raidą“, – kalbėjo L. Rimienė.

Moteris su „Kauno diena“ pasidalijo ir bendruomenę sukrėtusiu, bet kartu ir suvienijusiu įvykiu, kai mažametė kaimynė pateko į avariją ir liko neįgali.

„Įvyko nelaimingas atsitikimas – mergaitę partrenkė automobilis. Žinote, tėvams ir taip yra kasdienių rūpesčių, o dar šeimoje tokia nelaimė. Kartu su aplinkiniais seniūnaičiais kreipėmės į seniūnę ir ji šią problemą perdavė savivaldybės socialiniams darbuotojams. Ta šeima gavo paramą, buvo įrengtas keltuvas, padedantis įvažiuoti į namus. Prieš Kalėdas vėl bendruomenės iniciatyva klausėme tėvų, ko jiems labiausiai reikia, tad prie neįgaliojo vežimėlio buvo įrengtas specialus mechanizmas, kuris leidžia pačiam valdyti vežimėlį ir mergaitė gali būti gerokai savarankiškesnė“, – kaip telkiasi bendruomenė, pasakojo L. Rimienė.

Ji tikino, kad, susiklosčius tokioms situacijoms, būtent seniūnaičiai pirmieji gali pamatyti problemas, sutelkti žmogiškuosius išteklius ir padaryti kažkieno gyvenimą lengvesnį, nes savivaldybės specialistai nebūtinai žino, kas vyksta kiekvienoje bendruomenėje.

„Labai paprasta dirbti, kai mus išgirsta seniūnė. Tada galime ir problemas išspręsti, ir svajones pildyti“, – pridūrė seniūnaitė.

Leidimas: oficialiai įteikus seniūnaičių pažymėjimus, prasideda naujos kadencijos darbai. / A. Sinkevičienės nuotr.

Seniūnaičių institucija

Seniūnaičių institucija buvo įsteigta vykdant Vietos savivaldos įstatymą, kuris nustato, kad seniūnaitis – bendruomenės išrinktas atstovas, turintis įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

Nuo pat šios institucijos įsteigimo pradžios 2008-aisiais Kauno rajone buvo ir yra aktyvių seniūnaičių, kurių pastangomis įgyvendinami seniūnijų projektai, rengiamos talkos, pilietinės akcijos. Seniūnaičiai siūlo ir įvairias dalyvaujamojo biudžeto programas.

Prieš gaunant seniūnaičio pažymėjimą ir pradedant dirbti visuomenei, bendruomenės lyderiai dalyvavo mokymuose. Viešojo valdymo agentūros direktoriaus pavaduotoja Inga Sirutavičė pristatė seniūnaičio teises ir pareigas, vykdomą veiklą ir jos svarbą atstovaujant gyventojams.

Kauno rajono seniūnaičių rinkimai vyko spalio–lapkričio mėnesiais 179-iose seniūnaitijose, nes dviejose seniūnaitijose seniūnaičiai buvo išrinkti likus ne daugiau kaip metams iki savivaldybės tarybos rinkimų, todėl tose seniūnaitijose (Linksmakalnio seniūnijos 1-ojoje seniūnaitijoje ir Raudondvario seniūnijos Šilelio seniūnaitijoje) seniūnaičiai nebuvo renkami.

Iš viso 25-iose rajono savivaldybės seniūnijose yra 181 seniūnaitijos. Gausiausios seniūnaičių komandos atstovaus savo gyventojams Domeikavos seniūnijoje – keturiolika, Garliavos apylinkių seniūnijoje – trylika ir Ringaudų seniūnijoje – dvylika. Pirmąją savo kadenciją pradėjo net 96 seniūnaičiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

HM

HM portretas
UŽTEKTINAI BUVO LAIKO ĮSITIKINIMUI, KAD ŠI INSTITUCIJA SAVIVALDOJE VISIŠKAI NEREIKALINGA. YRA BENDRUOMENĖS, IR JŲ PILNAI PAKANKA. NESUPRANTAMA, KODĖL VIEŠAI APIE TAI NEDISKUTUOJAMA.

Darbas už dyką nulio nevertas

Darbas už dyką nulio nevertas portretas
Seniūnaitis - tai neišsipildžiusi svajonė tapti direktoriumi, politiku ar bent menku viršininkėliu, tai visokios namų šeimininkės iš nuobodulio eina dykai reputaciją pasikelti.

buvusi seniūnaitė

buvusi seniūnaitė portretas
Buvau Kaune seniūnaite vieną kadenciją. Atlikau pareigą sąžiningai, daugiau neisiu, darbas neapmokamas, gyventojai nori ,kad jiems padėti, o tą darbą turi daryti seniūnijos, jos turi įgaliojimus visus, o seniūnaitis beldžiasi i visas duris institucijų, o joms seniūnaičio balsas nulis.Dabar seniūnaičiai yra politikai, darantys karjerą politikoje.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių