Per lubas ir sienas bėgančios išmatos bei nuotekų telkinys kieme. Tokia ne kokios nors atsilikusios valstybės piliečių, o Kauno miesto gyventojų kasdienybė.

Išmatos veržiasi per lubas

Praėjusių metų rudenį pranešimą apie jai skiriamą socialinį būstą Kranto 7-ojoje g. gavusi septynių vaikų motina Lolita Suvarovienė-Baščiauskaitė nė nepagalvojo, į kokį pragarą teks kraustytis. Pavojingos skylės supuvusiose grindyse, nuo namo fasado krintantis tinkas ir plytgaliai –  tik ekstremalaus gyvenimo Šančių daugiabutyje niuansai. Nes didžiausias galvos skausmas – nuotekų sistema. Kieme tyvuliuojanti nuotekų kūdra ir jų plaunamos sienos – šeimos kasdienybė.

"Kai virš mūsų buto užsikemša vamzdžiai, šlapimas ir išmatos pradeda sunktis per lubas. Tada su kibiru gaudau visus tuos skysčius ir laukiu, kol atvažiuos avarinė tarnyba", – ne kartą patirtus nemalonius nuotykius atpasakojo daugiavaikė moteris.

Avarinės tarnybos vyrai name – dažni svečiai, nes nuotekų sistema nepritaikyta naudotis tualetu ir yra visiškai susidėvėjusi.

Nuotekų smarvės neįmanoma išvengti net ir tada, jei jos sėkmingai nuteka. Gatvėje miesto nuotekų tinklo nėra, todėl jos patenka į namo kieme esantį šulinėlį, kurį daugiabučio gyventojai labai greitai pripildo. Todėl daugybę metų jiems ir tenka gyventi su tyvuliuojančiu nuotekų ežeru už lango.

Vaikšto pro langą

Blogiausia padėtis būna vėlyvą rudenį, kai visas kiemas pažliunga ir į jį nebegali įvažiuoti nuotekas išvežanti technika. Tada telkinys vis didėja ir pradeda skverbtis į namo vidų. Padėtis naujo ekstremalumo įgauna, kai nuotekos užšąla ir sukausto kiemo pusėje esančias lauko duris, kuriomis naudojasi vieno buto šeimininkė.

"Tada ji iš namų išeina ir į juos grįžta pro langą. O kai pavasarį viskas atitirpsta, tvenkinys su plaukiojančiomis fekalijomis beveik siekia palangę", – vaizdžiai pasakojo viršutiniame namo aukšte gyvenantis Laimis Valaitis.

Regis, padėtyje be išeities atsidūrę namo gyventojai su padėtimi po truputį susitaikė, tačiau nuotekų ežeras ir nuo jo sklindantis kvapas įgriso kaimynams, kurie smarvės skleidėjus ėmė skųsti aplinkosaugininkams. Todėl praėjusį mėnesį nutarta nuotekas išvežti ne kelis kartus per mėnesį, o triskart per savaitę. Gyventojai nesunkiai suskaičiavo, kad vienam butui ši prievolė atsieis maždaug po porą šimtų per mėnesį, o gal ir daugiau.

"Nuotekas išvežantis žmogus juokėsi, kad už šias paslaugas Kaune daugiau niekas nemokės tiek daug", – sakė Vitalijus Višinskas.

Valdžios malonės nebesitiki

"Šiame name nuosavus butus turintys žmonės sutinka draugiškai skirti pinigų pastato priežiūrai, tačiau pusę butų čia turinti savivaldybė nieko nedaro. Todėl viskas taip ir stovi", – įsitikinęs V.Višinskas.

Iš 14 daugiabučio butų, 6 priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kodėl iki šiol ši neatliko žūtbūt reikalingų darbų, sužinoti nepavyko, nes į šį klausimą galintis atsakyti žmogus šiuo metu atostogauja.

"Jo dar visą savaitę nebus, o poskyrio vedėja susirgo. Be jų į tokius klausimus išsamiai atsakyti negaliu", – teisinosi savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Domas Juozas Žiogas.

Socialinius būstus administruojančio Kauno komunalinio ir butų ūkio administravimo direktorius Vytautas Bertašius savivaldybę užstojo, tikindamas, kad ji greičiausiai sureaguos, jei tik dauguma gyventojų išreikš valią skirti lėšų remontui.

"Mes neturime teisės kištis, tačiau savivaldybė beveik visada sutinka prisidėti prie remonto, jei to pageidauja daugelis privačių butų savininkų", – teigė V.Bertašius.

"Čia gyvenu 35 metus. Tiek laiko ir girdžiu tuos pažadus", – pernelyg daug vilčių į savivaldybės malonę nedėjo L.Valaitis.

Sužibo nauja viltis

Namas atrodo lyg po karo, kelia pavojų aplinkiniams, tačiau pastatą administruojančios bendrovės "Būsto valda" atstovo Jevgenijaus Sakovskio teigimu, statinys nėra avarinės būklės. Todėl skubėti ir be gyventojų sutikimo imtis remonto nei norima, nei galima.

"Jei daugelis gyventojų išreikš norą atlikti remonto darbus, mes viską suorganizuosime, tačiau iš pradžių reikia išspręsti pagrindinę problemą – sutvarkyti nuotekas", – sakė J.Sakovskis.
Gyventojų viltys pagaliau nusausinti nuotekų pelkę buvo įsižiebusios ir žlugo ne vieną kartą. Sykį namo ir miesto nuotekų tinklų sujungimo darbai vos neprasidėjo, paaiškėjus, kad vamzdžius būtų galima sujungti nusikasus iki gretimos gatvės. Tačiau viltį užgesino kaimynai, po kurių kiemu reikėjo pakišti nuotekų vamzdį.

Nauja viltis sužibo visai neseniai. Prieš porą savaičių gyventojai sužinojo, kad jų gatve ketinama tiesti vieną miesto nuotekų sistemos atšakų. Darbai greičiausiai prasidės ir baigsis rudenį.
"Patys visai netyčia sužinojome. Bėda ta, kad prisijungiant prie sistemos reikia projekto. Puolėme jį patys rengti ir nebesitikime, kad kas nors prisidės. "Būsto valdos" vadybininkas nė nesugebėjo pasakyti, kad planuojama nuotekų tinklo plėtra", – pyko V.Višinskas.

J.Sakovskis ramino, kad panikuoti nėra reikalo. Svarbiausia, kad nuotekų tinklai pasiektų Kranto 7-ąją g., o prie jo prijungti vamzdį iš namo bus galima bet kada.

Kambario viduriu nevaikšto

Apverktina nuotekų sistemos būklė tėra viena iš 1939 m. statytą namą griaužiančių problemų. Namo stogas – kaip rėtis, nuo fasado krinta tinkas ir plytgaliai, kurie dūžta į betoninį takelį. Ypač pavojinga vaikščioti po sutrūnijusiais balkonais.

"Kai pasakiau, kad jie tuoj nugrius, vadybininkas atsake: pasiremkit pagaliukais", – pyko L.Suvarovienė-Baščiauskaitė.

Ne ką geresnė padėtis ir pastato viduje. Ant grindų numestos medžio drožlių plokštės slepia išsižiojusias baisias skyles.

"Skyles užsidangstome savo jėgomis, bet per kambario vidurį stengiamės nevaikščioti – bijome įlūžti", – guodėsi L.Suvarovienė-Baščiauskaitė.

"Pas mane ir dar kelis kaimynus labai įlinkusios lubos. Bijau, kad naktį ant miegančio neužkristų. Buvau išsikvietęs meistrą, tačiau jis atsisakė ką nors daryti, nes išsigando, kad po menkiausio pajudinimo lubos gali užkristi", – kalbėjo L.Valaitis.