- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle paskelbė neraminančią žinią: Kaunas pagal sergamumą COVID-19 tapo juodąja savivaldybe. Tiesa, pagal sergamumo rodiklius jau kuris laikas stebimas kreivės augimas, informuoja LNK. Kauno vicemeras Andrius Palionis pasidalijo mintimis apie kauniečių sąmoningumą ir iššūkius, kurie laukia atlaisvinus karantiną.
– Kas nutiko Kaunui, kad jis papuolė į juodąją zoną, kurioje, beje, yra ir sostinė?
– Nutiko turbūt tai, kas yra nutikę visai Lietuvai ir visam pasauliui.
– Na, bet ne visa Lietuva yra juodojoje zonoje. Bent kol kas dar nėra.
– Tikrai taip, bet bendrai matome, kad sergamumo rodiklis didėja. Turbūt visi suprantame, kol jis didėja – tik laiko klausimas, kada ir kuri savivaldybė pateks į tą juodąją zoną. Jeigu dar prieš dieną penkiolika savivaldybių buvo juodajame sąraše, tai dabar, mano žiniomis – 36. Patys turime saugotis ir vakcinuotis, kad tą statistiką mažintume.
– Kas sekasi Kaunui, mes girdime. Pirmieji ženklai buvo, kad žmones sekasi skiepyti greičiau nei kitose savivaldybėse, buvo mokslo bendruomenė, tuomet ir pareigūnai ir t. t. Tačiau pakalbėkime apie tai, kur galbūt nesiseka valdant šią pandemiją mieste? Ką jūs įžvelgtumėte?
Mūsų centras galėtų dirbti žymiai didesne apimtimi. Žmonės ir noriai registruojasi, ir atvyksta gavę žinutes dėl vakcinavimo.
– Jeigu kalbėti apie susirgimo skaičius, tai didžiausias iššūkis išlieka ugdymo įstaigos, kur vaikai labai dažnai serga besimptome forma, nejaučia, kad serga ir tas virusas plinta. Todėl didžiausias iššūkis, natūralu, yra su ugdymo įstaigomis. O paskui yra lokalūs židiniai, su kuriais kol kas mūsų medikams pavyksta susidoroti.
– Kiek Kaune yra ugdymo įstaigų arba tų vietų, kur žmonės galbūt atsisako testuotis arba nenori, kad būtų testuojami jų vaikai, kurie grįžo į mokyklas. Ar turite tokių probleminių vietų?
– Kiekvienoje mokykloje yra labai įvairi situacija. Yra, kur tėvai bene 100 proc. sutinka, yra, kur didesnė dalis nesutinka. Kiekviena mokyklos bendruomenė yra pakankamai skirtinga. Bet šnekame su direktoriais, jie šnekasi su mokyklos bendruomene ir ieškomas geriausias sprendimo būdas tiek vaikams, tiek tėvams – kaip tą ugdymo procesą užtikrinti.
Vilmanto Raupelio nuotr.
– Kalbant apie skiepijimo tempus, kaip sekasi prikalbinti žmones, kaip yra su eilėmis, kaip atrodo tas procesas? Kiek dabar gaunate vakcinų?
– Šita savaitė vakcinų klausimu palyginus yra tikrai labai skurdi. Per visą savaitę suplanuota, kad turėsime tik 9 tūkst. vakcinų. Kai vien per praėjusios savaitės penkias darbo dienas dirbdami suvakcinavome 17 tūkst. asmenų. Mūsų centras galėtų dirbti žymiai didesne apimtimi. Žmonės ir noriai registruojasi, ir atvyksta gavę žinutes dėl vakcinavimo. Čia turbūt kaip ir visoje Lietuvoje – pagrindinis laukimas didesnių vakcinos partijų, kad greičiau visi vakcinuotumėmėms.
– Netrukus bus atidaryti ir prekybos centrai, ir lauko kavinės, ir sporto klubai. Žinoma, su tam tikrais ribojimais. Tuomet jau kalbama ir apie kino teatrus, ir apie teatrus. Dabar, blogėjant tai situacijai, kaip jums atrodo, ar nebus dar sudėtingiau, kad, pavyzdžiui, Kaunui irgi reikės kapstytis šioje situacijoje? Nes kuo blogiau, tuo dabar bus lengviau prieinamos įvairios sferos ir vietos.
Matosi, kad žmonėms jau yra tarsi įaugę į kraują tam tikri savijausaugos instinktai, kurie yra atsiradę dėl koronaviruso.
– Čia labai daug kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – kiek mes įdedame pastangų saugodamiesi nuo viruso. Natūralu, kad atsiveriančios veiklos taps iššūkiu ir verslams, kurie atsiveria, kad išliktų saugia erdve.
– Žvelgiant į kauniečius, kaip jums atrodo, ar išmoko miesto bendruomenė saugotis? Kokie požymiai: ar visiškas atsipalaidavimas ir noras tiesiog gyventi be tų griežtumų, ar žmonės yra pasiruošę laikytis griežtų nurodymų?
– Viešose erdvėse tikrai matoma, kad žmonės stengiasi saugotis ir laikytis reikalavimų. Natūralu, kad visi esame pavargę nuo tos pandemijos ir norisi laisvės. Bet matosi, kad žmonėms jau yra tarsi įaugę į kraują tam tikri savijausaugos instinktai, kurie yra atsiradę dėl koronaviruso. Tai yra džiugu. Bet neišvengsime to viruso plitimo, ypatingai besimptomių atvejų, kurie dabar turbūt ir yra pavojingiausi, nes nežinai, kas gali nešioti virusą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
– Ketvirtadienį meras Visvaldas Matijošaitis, kiek žinau, gavo antrąjį skiepą. Ar teisinga žinia?
– Taip, tikrai taip.
– Kaip jis jaučiasi?
– Kol kas jaučiasi gerai, pilnu tempu darbuojasi ir neturi jokio pašalinio poveikio.
– Klaipėda jau kalba apie masinį vakcinavimą, nes sako, kad atsibodo laukti Sveikatos apsaugos ministerijos žadėtų programų ir dorotis su ta informacija, kuri ateina iš sostinės. Kaip Kaunas ruošiasi elgtis, nes Klaipėda sako, kad nori būti pirmu miestu, kur bus paleista masinė vakcinacija?
Žmonės noriai registruojasi ir eina. Tiesiog reikia vakcinų, kad masinis vakcinavimas iš tikrųjų prasidėtų.
– Iš esmės Kaunas yra viską pasiruošęs, vienintelė maža smulkmena – vakcinų kiekis. Pas mus pirmus Lietuvoje pradėjo veikti ir registracija internetu vakcinavimuisi, poliklinika taip pat siunčia ir SMS žinutes prioritetinėms grupėms, kuriems žmonėms priklauso skiepas su kvietimu atvykti į vakcinavimo centrą. Žmonės noriai registruojasi ir eina. Tiesiog reikia vakcinų, kad masinis vakcinavimas iš tikrųjų prasidėtų.
– Ar „AstraZeneca“ naudoti sekasi gerai, ar tik kitų kompanijų skiepus?
– Kaune visų kompanijų, kurių gauname skiepus, yra išnaudojama pakankamai greitai. Kauniečiai šitoje vietoje nėra išrankūs, jie vertina mokslo nuopelnus ir esant galimybei skiepijasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą168
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Norintiems renovuoti daugiabučius – kvietimas: mažiau biurokratijos, parama papildomoms priemonėms1
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą. Atrenovavus pastatą šilumos tiekimo išlaidos gali net kelis kartus sumažėti. ...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą5
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas15
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
Kas teršia Botanikos sodą?5
Kauniečiai susirūpino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tvenkinyje esančia gorilos skulptūra, nuo kurios esą byra putplasčio gabalai, kurių gali priėsti ir gyvūnai. ...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių48
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?5
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...