Bando stiprinti ryšius

"Vokiečiai domisi Kaunu, nes čia yra fantastinė logistika, geras žmogiškasis kapitalas – aukšto lygio specialistus ruošiantys universitetai", – "Kauno dienai" kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis, į Kauną atlydėjęs Bundestago Baltijos grupės pirmininką Karlą Aloisą su delegacija. Tačiau, anot jo, sustiprinus šalių parlamentų ryšius Kaunas ir visa šalis dar geriau atskleistų savo pranašumus, bendradarbiaudami gautų dar daugiau abipusės naudos.

"Vokietija yra svarbiausia ES šalis. Visi sprendimai Briuselyje priimami iš pradžių juos aptarus Berlyne. Vokietija Lietuvai tampa svarbiausia šalimi galbūt net visoje Vakarų sferoje, o ryšių su ja šiuo metu turime nedaug. Tad bandome labai sustiprinti ryšius tarp Seimo ir Bundestago", – dėstė Ž.Pavilionis.

Susitikęs su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu K.Aloisas iš pradžių pasakojo pats yra buvęs meru, tiesa, mažesnio miesto nei Kaunas. Domėjosi nedarbo lygiu Kaune, taip pat pasiteiravo, dėl kokių priežasčių sustabdyta Kauno stadiono rekonstrukcija.

"Pas mus irgi dažnai stabdomos statybos, rekonstrukcijos", – dalijosi patirtimi svečias. Po paaiškinimo, kad dėl teisinių priežasčių, K.Aloisas pasakojo, kad Vokietijoje projektai dažnai sustoja įsikišus žaliesiems, pavyzdžiui, kai planuojama pjauti medžių.

"Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto kompleksas yra Ąžuolyne, kuris yra didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje. Bet dėl rekonstrukcijos nebus nupjautas nė vienas medis", – komentavo V.Matijošaitis.

Įstaigos "Kaunas IN", kurios veiklos tikslas – miesto verslo, turizmo plėtros ir tarptautinės rinkodaros skatinimas, palankių sąlygų šiai veiklai Kaune sudarymas, Verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius išsamiai pristatydamas svečiams miestą pateikė ir turizmo statistikos. Pasirodo, pernai Kauną daugiausia aplankė turistų iš Vokietijos – 20 tūkst. Antroje vietoje – svečiai iš Rusijos. Jų į mūsų miestą užsuko 18,6 tūkst. Šiek daugiau nei po 15 tūkst. keliautojų sulaukta iš Lenkijos ir Latvijos.

Kauną mato pavyzdžiu

"Baltijos šalys labai ūgtelėjo. Vokietija yra puiki, bet geriausia ne visose srityse. Pažiūrėkite į Baltijos šalis, ypač informacinių technologijų srityje", – gyrė K.Aloisas.

"Vokietija yra svarbi kaip investuotoja ir šalis, užtikrinanti mūsų saugumą. Iš Vokietijos daug ko galime pasimokyti ir švietimo srityje. Pavyzdžiui, dualaus švietimo", – pastebėjo Ž.Pavilionis.

"Tris dienas – darbo praktika, dvi dienas einama į mokyklą", – jį papildė vokietis. "Pas juos yra puikus ryšys tarp verslo ir mokslo. Baigę žmonės iš karto gauna darbą", – kalbėjo Seimo narys apie sėkmingą praktiką, kuria galėtų pasinaudoti mūsų šalis.

Jis pasakojo, kad Kauno plėtra yra suinteresuotas dėl to, kad šis miestas galėtų tapti ir jau yra tapęs užkrečiamu pavyzdžiu kitiems regionams. "Man tai yra svarbu, nes Kaunas yra pavyzdys kaip ne Vilnius, o regiono centras gali būti patrauklus investuotojams ir tuo užkrėsti kitus regionus, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, Marijampolė iki šiol sprendžia klausimą, kaip jiems tapti Kaunu, nors atstumas tarp jų – labai menkas", – dėstė diplomatas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai.

Jam pritarė ir svečias iš Vokietijos. "Berlynas yra sostinė, bet jis nėra Vokietija, jis neatspindi visos šalies. Tas pats ir Lietuvoje. Vilnius – puikus, bet ne vienintelis, galintis būti sėkmingu miestu Lietuvoje. Kaunas tai jau įrodė", – sakė K.Aloisas, šį vizitą Baltijos šalyse jų 100-mečio proga išnaudosiantis ir poilsiui mūsų pajūryje.

A.Merkel vizitas

"Tiesa, kad netrukus Kaune laukiamas mūsų kanclerės Merkel vizitas?" – pokalbio su meru metu klustelėjo vokietis. Susirinkusieji šiuo klausimu neturėjo jokių konkrečių žinių, tačiau vylėsi šios garbios viešnios sulaukti ir Kaune.

"Tikimės, kad Kaunas gali būti pasirinktas kaip vienas svarbesnių kanclerės vizito Lietuvoje programos punktų, atsižvelgiant į Vokietijos investicijų dydį Kaune ir dėl šalia esančios Ruklos", – sakė Ž.Pavilionis.

Beje, rugsėjį planuojamas elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminančios Vokietijos milžinės "Hella" gamyklos atidarymas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Čia ji investavo apie 30 mln. eurų.

Kauno LEZ jau veikia kitos Vokietijos automobilių dalių pramonės gigantės "Continental" gamykla. Statant ją skaičiuota, kad investicijos sieks 95 mln. eurų ir čia bus įdarbinta 1 tūkst. darbuotojų.

Kaune yra lankęsi ir kiti aukšto rango svečiai iš Vokietijos. Prieš tai čia viešėjo kandidatė į Frankfurto mero postą Bernadette Weyland.

K.Aloisas Kauno regione jau yra viešėjęs, kai lydėjo Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį. Pernai jis po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite lankė Rukloje dislokuotus Vokietijos karius.

"Rukla tikriausiai yra vienintelė vieta, kur už Vokietijos ribų yra toks didelis vokiečių karių skaičius", – pastebėjo Ž.Pavilionis.

Komentaras

Tadas Stankevičius

"Kaunas IN" Verslo skyriaus vadovas

Kauną ir Vokietiją sieja tiek ekonominiai, tiek turistiniai ryšiai. Didžiausi investuotojai praėjusiais ir šiais metais paskelbę apie atėjimą į Kauną yra būtent iš Vokietijos. Būtent vokiečių turistai yra pirmoje vietoje iš visų kitų šalių, aplankiusių mūsų miestą. Dėl to daug dirbame: dalyvaujame įvairiose parodose ir konferencijose.

Kalbant apie vokiškųjų "Hellos" ir "Continental" gamyklų steigimo Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad daugiau nei pusė visų darbuotojų, dirbančių Kauno LEZ yra Kauno miesto gyventojai, todėl tokių įmonių kūrimasis prie miesto tiesiogiai prisideda prie visų miestiečių gerovės. Tokių įmonių steigimasis turės teigiamą impulsą vietiniams gamintojams, kurie potencialiai gali tikėtis ateinančių į Kauną įmonių užsakymų. Tikimės, kad šių įmonių atėjimas padės sudarant tam tikrą aukštą pridėtinę vertę kuriančios industrijos klasterius.

Kokios realiausios bendradarbiavimo tarp Kauno ir Vokietijos bei jos miestų verslo, kultūros, turizmo ir kt. srityse perspektyvos?

Didėjant investuotojų ir turistų kiekiams iš Vokietijos yra labai svarbu galvoti apie Kauno pasiekiamumą. Šiuo metu svarstome būdus, kaip būtų galima užtikrinti patogesnį susisiekimą su įvairiais Vokietijos regionais. Šiuo metu iš Kauno oro uosto nėra nė vieno tiesioginio skrydžio į Vokietijos miestus.