Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir ženkliai sumažins taršą.

Gimė Kaune

1,8 tūkst. tonų keliamosios galios barža pastatyta būtent VVKD Kauno žiemos uoste. Statybos truko kiek daugiau nei devynis mėnesius. Tad dabar galima pasidžiaugti, jog Kaune gimusi barža iš esmės pakeis krovininę laivybą Nemune.

Vandens transporto priemonę pagamino VVKD specialistai pagal įmonės „Western Baltic Engineering“ projektą. Laivo ilgis 75 m., plotis – 16 m. Barža gali talpinti iki 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių. Ši barža – didžiausia Baltijos šalyse ir yra pritaikyta sekliems Lietuvos upių keliams.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri pati statosi laivus. Klaipėdoje galime pastatyti labai didelius laivus, o Kaune – ir dideles baržas. Tie, kurie gyveno prie Nemuno, puikiai pamena, kad ši upė buvo pilna baržų, tačiau po Nepriklausomybės didžioji dalis jų buvo supjaustytos į metalo laužą. Dabar istorija apsisuka ir grįžtame prie ištakų, tačiau tai galime padaryti turėdami naujausias ir prie šiuolaikinio gyvenimo pritaikytas transporto priemones“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Marius Skuodis/Regimanto Zakšensko nuotr.

„Dabar vidaus vandenyse turėjome tik tris baržas – vieną didelę ir dvi mažesnes. Dabar į vandenį nuleista barža – didžiausia, kokia tik yra buvusi Lietuvoje. Ji simbolizuoja proveržį, kai parodome, kad Nemuną sutvarkėme ir krovininę laivybą Lietuvoje tikrai turėsime. 1,8 tūkst. tonų keliamoji baržos galia atitinka daugiau nei dvidešimt traukinio vagonų arba apie 75 vilkikus. Tokį kiekį krovinių gali pakeisti vos viena barža, kuri nekelia taršos, saugiai per maždaug parą laiko atgabena krovinius Nemunu“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Jis teigė, kad barža tarnaus ir 50 metų, o investicijos į ją gali atsipirkti ir per penkis-septynis metus.

Ambicingas projektas

Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, vystyti krovinių gabenimą vandens keliais – ypač svarbu, nes tokiu būdu nukraunami sausumos keliai, mažinamos išmetamųjų dujų emisijos.

„Buvo iššūkis pritaikyti Nemuną, kad laivai galėtų juo plaukti, net kai vanduo nusekęs. Dabar klausimas išspręstas su bunų statybomis. Tuomet atsirėmėme, kad trūksta baržų krovinių gabenimui. Dabar VVKD užsakymų turi net ir daugiau, nei leido jų galimybės, tad ši Kaune pastatyta didžiausia barža Baltijos šalyse yra ambicingas žingsnis judant aplinkai draugiško transporto link. Kitas žingsnis bus elektriniai baržų stūmikai. Malonu girdėti, kad Europos investicinis bankas pats nori investuoti dalį lėšų, nes tai bus pavyzdinis projektas ir kitoms šalims“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

V. Vinokurovas papildė, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas elektrinio stūmiko įsigijimui, tad po kelių metų Lietuva taps lydere, nes vidaus vandenyse toks transportas dar nėra labai plačiai naudojamas. Įgyvendinus šį projektą, kroviniai Nemunu bus gabenami su nuline emisija.

Vladimiras Vinokurovas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Baržos nuleidimo į vandenį ceremoniją stebėję svečiai negailėjo pagyrų sakydami, kad iš tiesų matosi Nemuno atsigavimas ir vylėsi nuo piliakalnių pamatyti prasilenkiančias baržas.

„Pradžioje buvau labai skeptiškas, nes buvo nesutvarkytas Nemuno kelias, tačiau atėjo žmonės, tikėdami savo idėja, ir pavyko įgyvendinti ne tik Nemuno kelio, bet ir baržos pastatymo idėjas“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, pridūręs, kad dabar trūksta tik šliuzo per Kauno hidroelektrinę ir bus pilnai įveiklintas Nemunas.

Visvaldas Matijošaitis/Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tai neabejotinai atvers naują istorijos puslapį Lietuvos, o kartu ir Europos, laivyboje. Kaunas, Jurbarkas, Klaipėda – bus tie miestai, kurie sujungs Lietuvą su pasauliu vandens keliais“, – sveikinimo žodį tarė Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

Skaičiuoja ekonominę naudą

Mokslininkai skaičiuoja, kad krovinių perkėlimas iš sausumos kelių į baržas, gali krovinių gabenimą atpiginti 15-20 proc. Be to, taip mažėja ir aplinkos tarša, tad bendra ekonominė nauda – dar didesnė.

„Upių transportas tikrai gali būti lyderiu ir tarp kitų transporto rūšių. Šiai dienai jau kalbama apie elektrinius laivus, kurie turi nulinę CO2 emisiją. Krovinių gabenimas vandeniu yra ženkliai pigesnis, tad tai atsilieps bendrai visai visuomenei“, – teigė VDU transporto ekonomikos ekspertė Elena Plotnikova.

Tai neabejotinai atvers naują istorijos puslapį Lietuvos, o kartu ir Europos, laivyboje.

Ekonominę naudą jau gali įvardyti ir verslai, nusprendę dalį krovinių gabenti būtent Nemunu, o ne sausumos keliais.

„Tai tikrai alternatyvus transportavimo būdas gabenant krovinius dideliais kiekiais. Pernai metais buvome pirmieji, kurie pasirašėme sutartis su VVKD gabenti krovinius iš Klaipėdos jūrų uosto į Kaune esančią Marvelės prieplauką. Gabename jūrinius konteinerius, kokius būtų galima vežti ir vilkikais. Pernai metais Nemunu gabenome apie 120 konteinerių, tad tiek sunkiojo transporto nebuvo sausumos keliuose. Taip gabendami krovinius sutaupėme apie 10-15 proc.“, – teigė bendrovės „Milsa“ vykdantysis direktorius Mindaugas Virbickas. Ši įmonė direkcijos baržomis gabeno granito gaminius.

Kroviniais pakrauta barža nuo Klaipėdos iki Kauno keliauja apie parą laiko. Verslininkai tikino, kad nors sausumos keliais būtų galima konteinerį atvežti per kelias valandas, tačiau bendrai skaičiuojant keliauti barža vis tiek taupomas ir laikas.

„Aritmetika paprasta: nors barža ir plaukia apie parą, tačiau vienu metu ji gabena daug krovinių. Jei kiekvienam konteineriui ieškotumėme laisvo vilkiko ir juos paleistumėme keliais, taip pat užtruktų. Logistika tampa paprastesnė, kai Klaipėdoje užtenka iš pakrauti vienu kartu baržą ir atgabenti krovinius į Kauną“ – pridūrė M. Virbickas.

Driekiasi verslo eilė

V. Vinokurovas nurodė, kad užsakymų krovinius gabenti baržomis direkcija jau dabar turi keliems metams į priekį. Naujosios baržos užimtumas jau dabar suplanuotas iki metų pabaigos.

„Planuojame plaukti ne tik dieną, bet ir naktį tam, kad spėtumėme gabenti kuo daugiau krovinių. Barža bus gabenami grūdai, birios medžiagos, tokios kaip medžio skiedra, metalo gaminiai bei bendriniai kroviniai konteineriais“, – nurodė VVKD vadovas, pridūręs, kad naujoji barža pirmuosius reisus į Klaipėdą ir atgal į Kauną pradės vykdyti po kelių savaičių.

Nauja barža bus gabenami ne tik jūriniai konteineriai, stambiagabaričiai kroviniai, bet taip pat ir grūdai, kitos maisto medžiagos.

„Visa Europa grūdus gabena vandens keliais ir mes Lietuvoje laukėme tokios galimybės, kuria tikrai pasinaudosime. Dabar deriname technines charakteristikas, kaip viskas vyks, nes nesame tokio gabenimo seniau išbandę. Pagrindinis privalumas gabenti grūdus barža – savikaina ir ekologiškumas. Mūsų skaičiavimais,grūdus gabensime apie 20 proc. pigiau lyginant su tuo, ką vežame dabar“, – nurodė „Linas Agro“ infrastruktūros ir logistikos vadovas Arūnas Strazdas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pirmą sezoną bendrovė planuoja barža gabenti iki 40 tūkst. tonų grūdų, vėliau srautai turėtų augti iki 100 tūkst. tonų. Be to, kadangi dalis produkcijos importuojama, tai kroviniai sugrįš ir iki Kauno.

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso trans-europiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema, tad krovinių gabenimas šiuo keliu tik didins Lietuvos patrauklumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RT

RT portretas
Į vandenį nuleista...... cha cha

>tam bet

>tam bet portretas
Pradžioje reikėtų žinoti, kad yra 2 baržų tipai-savaeigės ir nesavaeigės. Šiuo atveju ją stums ekologišku kuru varomas laivas. Puiku, kad yra toliau savo daržo matančių žmonių.

bet

bet portretas
šita barža be motoro? kažkas ją turės tampyt. ta prasme tai tik suvirinta gelda kuri gali plūduriuot ant vandens? taupant metalą buvo galima surišt rastus ir krovinius gabent sieliais, kaina būtų gerokai mažesnė plukdant ant sielių.
VISI KOMENTARAI 40

Galerijos

Daugiau straipsnių