Specialistė įvertinta už vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo iniciatyvų organizavimą, už naujų sveikatinimo idėjų integravimą ir diegimą Kauno rajono ugdymo įstaigose.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos renginys, kaip ir kasmet, buvo skirtas padėkoti visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės.

„Buvo dar viena nuostabi patirtis – buvau nominuota „Metų specialisto 2023“ apdovanojimams. Visada dirbau iš idėjos, nesitikėdama ir nelaukdama jokių padėkų ir apdovanojimų, bet būti pastebėtai už indėlį ir įdėtą darbą labai malonu net ir tokiai skeptikei kaip aš“, – prisipažino K. Brazaitytė.

– Koks jūsų ryšys su Kauno rajonu? Gal čia gimėte, mokėtės, gal gyvenate ar tik dirbate su šio krašto žmonėmis?

– Gimiau, užaugau ir mokiausi Kaune. Pirmoji rimta pažintis su Kauno rajonu įvyko pradėjus dirbti Kauno rajono visuomenės sveikatos biure. Tuo metu Domeikavos gimnazijoje ėjau visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ugdymo įstaigoje pareigas. Prisipažinsiu: net nebuvau girdėjusi apie tokį kaimą, kaip ir daugumą Kauno rajono vietovių, nebuvau Domeikavoje buvusi, tad prieš pirmąją darbo dieną specialiai važiavau apžiūrėti, kur ji yra ir kaip ten nuvykti (šypsosi – red. pastaba). Meilė Kauno rajonui augo po truputį, vis geriau susipažįstant su gyvenvietėmis, čia gyvenančiais žmonėmis ir vietos valdžia. Šiuo metu Kauno rajone ne tik dirbu, bet ir gyvenu. Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad darbas man padėjo surasti ir saugią vietą gyventi.

Įvairovė: labiausiai K. Brazaitytę džiugina naujos, dar nebandytos veiklos. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

– Ką esate baigusi? Kas lėmė, kad rinkotės būtent šias studijas?

– Studijavau Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), įgijau visuomenės sveikatos bakalauro ir visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį. Studijas pasirinkau visai neplanuotai, o pirmą kartą apie visuomenės sveikatą išgirdau iš savo matematikos mokytojos būdama 12-oje klasėje. Tada ji sakė: „Mano buvusi auklėtinė studijuoja visuomenės sveikatą LSMU, atviravo, kad studijos – labai sunkios, reikalauja ir matematikos žinių, todėl mokykitės, nes net ir sveikatos moksluose matematikos reikės.“ Nebuvau pati pavyzdingiausia mokinė, ypač tiksliųjų mokslų, bet tuo metu tas sakinys privertė pasidomėti, kas  per dalykas yra visuomenės sveikata. Tuomet sužavėjo labai plati studijuojamų disciplinų įvairovė. Taigi, visai netikėtai, po ilgų svajonių tapti veterinarijos gydytoja, per vieną dieną pirmu numeriu pasirinkimų lentelėje pažymėjau visuomenės sveikatos studijas.

– Kartais žmonės suvokia, kad ne taip įsivaizdavo savo būsimą profesiją ir darbą. Kaip buvo jums?

– Tikrai taip, aš nesu išimtis! Tik tuo metu apskritai neįsivaizdavau, koks bus mano darbas. Kaip ir minėjau, šias studijas pasirinkau spontaniškai, net nelabai ir galvodama apie darbo galimybes ateityje. Mėgavausi studijomis, gaunamomis žiniomis ir visada tikėjau, kad bus gerai. Neslėpsiu: esu gavusi ne vieną patarimą keisti studijų kryptį, kad tai neva nėra gerai apmokamas darbas, nėra karjeros perspektyvų ir pan. Visada į tokius pasiūlymus atsakydavau, kad man ne tai yra svarbiausia, man tiesiog patinka šios studijos, o kaip bus ateityje – pamatysime. Tik ketvirtame kurse pradėjo formuotis šioks toks lūkestis dėl ateities darbo vietos, o gavus pirmąjį darbą, jausmas buvo toks: nuversiu kalnus, pakeisiu visuomenę ir visi bus labai sveiki (šypsosi – red. pastaba).

– Kas lėmė, kad karjerai pasirinkote Kauno rajono visuomenės sveikatos biurą? Ar tai pirmoji jūsų darbovietė?

– Tai, kad dirbu Kauno rajono visuomenės sveikatos biure, sakyčiau, lėmė atsitiktinumas ir sėkmė. Dar studijuodama ketvirtame kurse paprašiau direktoriaus leisti atlikti praktiką, o vietoj jos gavau darbą. Tik buvo vienas niuansas – dirbsiu tol, kol specialistė grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Sutikau su visomis sąlygomis, džiaugiausi galimybe įgyti praktikos ir patirties šioje srityje. Dabar ir man posakis – nieko nėra amžiniau už laikinumą – įgavo prasmę.

Visada dirbau iš idėjos, nesitikėdama ir nelaukdama jokių padėkų ir apdovanojimų, bet būti pastebėtai už indėlį ir įdėtą darbą labai malonu net ir tokiai skeptikei kaip aš.

– Palyginkite: ar jūsų mokykliniais laikais buvo vykdoma veikla, panaši į dabartinę Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro veiklą?

– Mokykloje būdavo seselė, kuri ne kartą ir man suteikė pirmąją pagalbą, ji vesdavo užsiėmimus atskirai berniukams ir mergaitėms lytiškumo tema. Kad būtų vykdoma prevencinė veikla, nelabai prisimenu, jei kas ir buvo daroma, tai labai epizodiškai, kiekvieno mokytojo arba auklėtojo iniciatyva atskirai.

– Kiek laiko dirbate?

– Kauno rajono visuomenės sveikatos biure dirbu penkerius metus, šių metų lapkritį bus šešeri.

– Jūsų amžius – pranašumas ar trūkumas dirbant Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja?

– Tikriausiai ir pranašumas, ir trūkumas. Pradžioje jaučiau apsišaukėlio sindromą, nes mano komandoje dirba už mane daug daugiau patirties turintys specialistai. Neslėpsiu – labai bijojau jų reakcijos, galvojau, kad niekada nebūsiu autoritetas arba bent jau tas žmogus, į kurį kreipsis, kai reikės pagalbos ar atsakymų. Dabar galiu pasidžiaugti, kad niekada nejaučiau pasipriešinimo, spaudimo ar jokių replikų iš darbuotojų, nuo pat pradžių su dauguma radome ryšį. Visada jaučiau didelį palaikymą iš direktoriaus ir pavaduotojos – jie labiausiai ir padrąsino imtis šių pareigų. Tada pagalvojau: jeigu jie tiki manimi, kad galiu imtis šių pareigų, turiu patikėti ir aš.

– Kas per praėjusius metus nuveikta ir kokios novatoriškos idėjos įgyvendintos stiprinant ugdymo įstaigų bendruomenių sveikatą?

– Su specialistais stengiamės ir ieškome naujų būdų stiprinti vaikų ir jaunimo sveikatą kiekvieną dieną. Žinoma, didžiausias ir naujausias buvo kino terapijos „Vartokime kiną“ projektas, kurį tęsime ir toliau. Taip pat viena iš labiausiai įsiminusių veiklų buvo vaikų vasaros stovykla, kuri truko kelias dienas, su nakvyne sodyboje ir daugybe įdomių ir naujų, niekada neorganizuotų veiklų.

Daug dėmesio skiriame vaikų psichikos sveikatai – turime puikią komandą, su kuria stengiamės diegti dėmesingu įsisąmoninimu grįstus (ang. mindfulness) užsiėmimus vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus, organizuojame nerimo, streso įveikos ir atpažinimo mokymus. Daug ir intensyviai mokomės, norėdami įtraukti lytinio švietimo pamokų ir edukacijų, kurios būtų kokybiškos, inovatyvios ir, svarbiausia, priimtinos vertybiškai vaikų tėvams.

Staigmena: Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėją renginiuose jaunimas vis dar maloniai nustebina išprusimu, socialumu, mąstymu apie gyvenimiškus dalykus. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

– Kas naujo bus siūloma šiemet?

– Šiems metams užsibrėžėme tikslą nesiimti naujų veiklų, bet dar labiau tobulinti esamas. Taip pat šiais metais daugiausia energijos skirsime bendradarbiavimui su mokinių tėvais, veiklai viešinti. Ruošiame labai daug įdomių veiklų šeimoms, kurios jungs vaikų ir tėvų sveikatą, emocinį ryšį ir, tikimės, kad tai padidins pasitikėjimą mumis kaip specialistais.

– Kaip apibūdintumėte pakaunės jaunimo sveikatą? Kas džiugina ir kas kelia nerimą?

– Manau, kad pakaunės jaunimo sveikata neišsiskiria iš bendro konteksto Lietuvoje. Susiduriame su panašiais iššūkiais kaip ir dauguma: psichoaktyvios medžiagos ir eksperimentavimas jomis, psichologinės sveikatos problemos, antsvorio ir nevisavertės mitybos, fizinio aktyvumo trūkumo problemos.

Sakau nuoširdžiai – noriu pasidžiaugti mūsų jaunimu. Labai protingi, smalsūs ir draugiški vaikai. Kiek tenka susidurti didesniuose renginiuose, visada labai maloniai nustebina išprusimu, socialumu, mąstymu apie gyvenimiškus dalykus. Mums yra ko pasimokyti – jie visada domisi naujausiomis žiniomis, inovacijomis.

– Kokia jūsų ateities vizija?

– Vienintelė vizija – dirbti darbą, kuris yra prasmingas ir duoda naudos ne tik man, bet ir kitiems.