- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad pramonė, kurioje vis plačiau taikomas žaliosios ir žiedinės ekonomikos modelis, taptų konkurencinga, reikės glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo.
Ne mada, o būtinybė
„Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias. Šiandien nebėra prasmės diskutuoti, ar mums reikia žiedinės ekonomikos, bet turime kelti klausimą, kokie pokyčiai būtini, kuo veiksmingiau pereinant prie šio ekonomikos modelio“, – Kaune vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji akcentavo, kad, norėdami sumažinti anglies pėdsaką, turėsime užtikrinti saugios, švarios, įperkamos energijos ir žaliavų tiekimą.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pramonei reikės ne tik energijos, bet ir nenutrūkstamo žaliavų tiekimo, glaudaus bendradarbiavimo su mokslu, nes tik taip bus galima kurti ir pasiūlyti rinkai naujų ir inovatyvių produktų.
„Jeigu neinvestuosime pastangų, laiko ir lėšų į skaitmeninimą ir perorientavimą, naujų investicijų pritraukimą, dirbančiųjų perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims, mokslo ir inovacijų skatinimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, biotechnologijas ir medicinos paslaugas, liksime globalaus pažangos greitkelio šalikelėje“, – teigė V.Janulevičius.
Jis įsitikęs – ES siūlomas mechanizmas suteikia galimybę pasinaudoti parama ir tapti žaliosios transformacijos lyderiais.
Vertė ir produktyvumas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 200 mln. eurų skirs inovacijų ekosistemai stiprinti, verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, tarptautinei tinklaveikai didinti, prieinamumo prie finansavimo priemonių startuoliams gerinti ir investicijoms į žaliąsias inovacijas.
„Apie pramonės transformaciją daug girdima ir kalbama, bet kaip tai praktiškai vyks, mums dabar sunku atsakyti. Kauno regionas yra vienas stipriausių pramonės prasme. Kyla klausimas, ar mus, pramonę, transformuos ar mes transformuosime pramonę. Todėl vienas iš svarbiausių šios konferencijos tikslų, kad mes, kaip pramonininkai ir darbdaviai, geriau suprastume, koks transformacijos kelias ir kur turime eiti“, – sakė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.
Žaliasis kursas – ne prabanga ar madų vaikymasis, bet išlikimo ir net perėjimo į naują kokybę kelias.
Jo teigimu, svarbu orientuotis ne tik į startuolius, bet ir nepamiršti tradicinės pramonės, kuri šuo metu sukuria didžiausią BVP dalį. Jis akcentavo, kad transformuodami pramonę galime sukuriamą vertę padidinti dar labiau.
„Įvairios finansinės krizės, siautėjanti pandemija per pastaruosius pusantrų metų labai aiškiai parodė, kad atspariausios yra valstybės, kurių ekonomikos struktūroje stiprų vaidmenį vaidina būtent pramonė. Lietuvos pramonės sektorius visada garsėjo savo produktais ir ištverme, o jį sustiprinti ir padėti pramonei transformuotis galėsime pasitelkdami žiedinę ir skaitmeninę transformaciją“, – M.Horbačauskui pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Šiai transformacijai naujuoju ES finansiniu periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. eurų investicijų. Kaip teigė E.Markevičiūtė, šios paskatos bus itin svarbios kuriant kuo aukštesnę pridėtinę vertę ir didinant produktyvumą.
Negalima sulėtėti
Anot Kauno technologijos universiteto mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, būtinybę investuoti į pramonės ir ūkio modernizavimą pagrindžia gana objektyvus rodiklis – vieno darbuotojo kuriama vertė. Eurostato duomenimis, Lietuva dar labai atsilieka nuo ES lyderiaujančių valstybių. Visa tai susiję kompleksiškai – esamo lygio vertė neleidžia užtikrinti didesnių atlygių, o tai dar labiau paaštrina darbuotojų paieškos ir išlaikymo darbo vietoje problemą.
Lietuvos atotrūkiui šioje srityje įveikti būtinas spartesnės pramonės transformacijos ir ūkio modernizavimas: aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas, efektyvesnės investicijos į gamybos įmonių skaitmenizaciją.
M.Horbačauskas pastebėjo, kol verslui vystyti pakako esamų technologijų ir resursų, investuoti į technologijas nebuvo didelio stimulo. „Tačiau šiuo metu, kai ypač trūksta darbuotojų ir tas trūkumas tik didėja, įmonės bus priverstos investuoti į automatizavimą, efektyvinimą, robotizavimą ir naujas technologijas“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža7
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Kauno pramonininkų asociacija pasirašė sutartį su Lietuvos mokyklų vadovų asociacija1
Besibaigiant sezonui, gegužės 13 dienos popietę visi Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) nariai rinkosi į metinį ataskaitinį susirinkimą, kuris vyko AB „Volfas Engelman“ Galerijoje. Asociacijos vadovybė naria...
-
Trūksta žodžių: pakrantę sutvarkė, bet šiukšles išvertė laukuose1
Kaišiadorys šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine ir prie įvažiavimo į miestą, šalia vieno ežero, pasistatė miesto ženklą. Tam reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę ir išrauti nendres. Tačiau, atrodo, viskas, kas išt...
-
Kaune apdovanojimais pagerbtos socialiai atsakingos organizacijos ir iniciatyvos3
Kaunas penktus metus iš eilės įvertina socialiai atsakingas organizacijas bei iniciatyvas, rodančias išskirtinį dėmesį specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Šią savaitę įteikti apdovanojimai „Kaunas visiems“ 20...
-
Kauno parama Ukrainai – perduos nebereikalingą greitosios automobilį
Kauno miesto taryba atliepė į Charkivo rajono atstovų prašymą suteikti humanitarinę pagalbą – greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ši transporto priemonė padės teikti pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. ...
-
Keičiasi vietos, kur bus galima prekiauti maistu iš specialių automobilių1
Miesto tarybos posėdyje pakoreguotos prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklės, pagal kurias bus daugiau vietų, kur galima prekiauti maistu iš specializuotų automobilių. Tiesa, kai kurios vietos nebuvo populiarios, todėl nuo šiol j...
-
Patvirtinta: už įvažiavimą į Senamiestį teks susimokėti74
Kauno taryba pritarė apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį. Mažų emisijų zoną kertant tranzitu reikės sumokėti 2 eurus, tačiau jei žmonės čia užsibus, mokestis bus taikomas tik už parkavimą. Gyventojams numatyta išimčių. ...
-
„Ryanair“ atidarė antrą orlaivių priežiūros angarą Kauno oro uoste – investavo 20 mln. eurų2
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ Kauno oro uoste antradienį oficialiai atidarė antrąjį orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, į kurį investavo 20 mln. eurų. ...
-
Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia barža Baltijos šalyse5
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai. ...
-
V. Adamkus išpildė seną troškimą: jaunystės rekordus prisiminė viešėdamas Kauno stadione18
Nuo mažų dienų Žaliakalnyje šalia Ąžuolyno gyvenęs ir jaunystę aktyviam sportui dedikavęs Prezidentas Valdas Adamkus aplankė atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną bei renovuotą Sporto halę. Buvęs šalies vadovas su nostalgija dalijo...