Lietuviškos virtuvės konkurentai

Svečius, savaitgaliais užgriuvančius kauniečio Aurelijaus Zyko namus, šeimininkas vaišina ne žaliosiomis alyvuogių ir vytinto kumpio vėrinukais ar kepinta duona su riebaus sūrio padažu. Ant stalo priešais susirinkusiuosius gula padėklai su japoniškos virtuvės pasididžiavimu – sušiais: su lašiša, tunu, agurkais ar avokadais.

"Kartą atlikau eksperimentą. Bičiulius pavaišinau kiaulienos šašlykais, be kurių, pripažinkite, savo vakarėlių neįsivaizduoja dažnas lietuvis", – pirmą ir paskutinį svečių skrandžių išbandymą lietuviškais patiekalais su šypsena prisiminė A.Zykas.

Saldžiu acto mišiniu pagardintus ryžius su termiškai neapdorotomis jūrų gėrybėmis kur kas labiau nei mėsos maltinukus mėgsta ir A.Zyko vaikai. Jo žmona bent tris kartus per savaitę puode maišo ne džiovintais baravykais gardintus barščius, o tradicinę japonišką miso sriubą su tofu sūriu.

"Tai tik maža dalis Japonijos mano namuose", – prasitarė politikos mokslų daktaras, kuriam nepakaktų rankų pirštų suskaičiuoti apsilankymus Tekančios Saulės šalyje. Ketverius metus studijavęs Japonijoje ir kurį laiką dirbęs Lietuvos Respublikos ambasadoje Tokijuje, vyras lėktuvo bilietus į Rytų Aziją perka bent kelis kartus per metus.

"Turiu tarsi dvi tėvynes. Tai savotiškas prakeiksmas. Kai būnu ten – ilgiuosi Lietuvos. Būdamas čia suprantu, kad Japonijoje yra begalė geresnių dalykų", – atviravo pašnekovas.

Turiu tarsi dvi tėvynes. Tai savotiškas prakeiksmas.

Pakeitė dislokacijos vietą

Su A.Zyku šnekučiavomės ne jo namuose, gurkšnodami prabangią arbatą mačia – tai yra sudėtinė japonų arbatos gėrimo ceremonijos dalis. Knygos "Japonijos spalvos ir skoniai" autorius mūsų laukė V.Putvinskio gatvėje įsikūrusiame VDU Humanitarinių mokslų fakultete, į kurį praėjusių metų rudenį persikėlė jo vadovaujamas Azijos studijų centras.

"Ilgą laiką buvome atskirti, – Vaižganto gatvę, kurioje praleido penkiolika metų, su Sibiru juokais tapatino pašnekovas. – Dabar esame kartu su universiteto bendruomene. Tiesa, nors centras persikėlė čia, mūsų biblioteką galima rasti K.Donelaičio gatvėje."

Keisti dislokacijos vietą centrui teko dėl pirmajame Sugiharos namų aukšte nebeįsitenkančio muziejaus, kurio ekspozicija, kaip ir lankytojų skaičius, kasmet pastebimai auga.

Pirštu gaublyje brėždami maršrutą, japonai esą iš anksto žino, kad pirmoji jų stotelė Lietuvoje bus ne Vilnius ar Trakai, o Kaunas. Jame, pasak A.Zyko, gyveno Steponas Kairys, daugiau nei prieš šimtą metų išleidęs pirmąsias publikacijas lietuvių kalba apie Japoniją. Būtent iš Kauno 1929-ųjų lapkritį motociklu į Japoniją keliavo žurnalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Matas Šalčius.