Kaune gyvenusi japonė labiausiai pasiilgsta M. K. Čiurlionio

  • Teksto dydis:

„Šį kartą Kaune apsistojau šešioms dienoms. Per tą laiką M. K. Čiurlionio muziejų spėjau aplankyti tris kartus“, – teigia Yumiko Nunokawa, rugsėjį Kauno technologijos universitete (KTU) apgynusi disertaciją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Dvylika pusę paros trunkančių skrydžių iš Tokijo į Vilnių, dveji metai, praleisti Kaune, kelionės po M. K. Čiurlionio gyvenimo vietas – tyrėjos aistra lietuvių genijaus kūrybai pakeitė Yumiko gyvenimą.

„Man nuolatos trūksta jo paveikslų – M. K. Čiurlionio kūryba mane įkvepia“, – kalba Y. Nunokawa, prisipažindama, kad dabar, kai doktorantūros studijos baigtos, reikės ieškoti naujų kelių moksliniam darbui tęsti.

M. K. Čiurlionio kūryba japonė muzikologė susižavėjo prieš daugiau nei 10 metų. Pradėjusi bendrauti su menininko kūrybos ekspertais, ji tarpininkavo organizuojant M. K. Čiurlionio muzikos vakarus ir parodas Tokijuje, vertėjavo koncertuose, rašė tiriamuosius straipsnius apie lietuvių menininko kūrybą bei jos sąsajas su japonų kultūra. Savarankiškos studijos Yumiko galiausiai atvedė į doktorantūros studijas KTU.

„Būdama ne lietuvė aš galiu atstovauti požiūrį „iš šalies“, domėtis tais dalykais, kurie tradiciškai nėra aptarinėjami M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimuose“, – teigia Y. Nunokawa, kurios mokslo darbo tematika apie M. K. Čiurlionio kūrybos kontekstualumą vaizduoja lietuvių menininko portretą kitų tuo metu kūrusių menininkų kūrybos kontekste.

Vieno paveikslo istorija

„Pavyzdžiui, man buvo įdomu patyrinėti sąsajas tarp M. K. Čiurlionio ir rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio. Visiems žinoma, kad I. Stravinskis turėjo vieną iš M. K. Čiurlionio darbų – „Juoda saulė“. Tačiau, kaip jis atsirado jo kolekcijoje? Kas darbą išrinko?“, – smalsios mokslininkės įžvalgomis dalijasi Yumiko.

Kamuojama smalsumo Y. Nunokawa informacijos ieškojo Tokijo bibliotekoje. Čia ji atrado susirašinėjimą tarp I. Stravinskio ir garsaus rusų meno kritiko Aleksandro Benua įrodančius dokumentus – pasirodo, jog I. Stravinskis paveikslą, iš kelių pasiūlytųjų, išsirinko pats.

Siekdama kuo geriau pažinti garsaus kompozitoriaus ir dailininko gyvenimą, prisiliesti prie jo kūrybos Y. Nunokawa apkeliavo visas su menininku susijusias vietas Lietuvoje; sekdama menininko kūrybos keliais ji buvo nuvykusi ir į Varšuvą, ir į Sankt Peterburgą.

Kūrinį prikėlė naujam gyvenimui

Būdama ne lietuvė aš galiu atstovauti požiūrį „iš šalies“, domėtis tais dalykais, kurie tradiciškai nėra aptarinėjami M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimuose.

Japonė muzikologė žino ne vieną įdomų faktą apie genialų lietuvių menininką, kuris vietiniams tyrėjams neretai praslysta pro akis. Tačiau atradimas, kuriuo didžiuojasi pati Yumiko, yra iš naujo atrasta M. K. Čiurlionio muzika.

„Aš tyrinėjau M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies Irae“ rankraštį. Sukurtas likus maždaug metams iki kompozitoriaus mirties, šis kūrinys muzikologų buvo primirštas. Galbūt laikomas neįdomiu, nes tuo metu kompozitorius jau sirgo psichine liga. Tačiau aš, nuėjusi į Čiurlionio muziejų, paprašiau dokumentų ir ištyriau kiekvieną rankraščio puslapį“, – pasakoja japonė muzikologė.

Kartu su doktorantūros darbo vadovu profesoriumi Darium Kučinsku, Y. Nunokawa atrinko muzikinius motyvus, susijusius su praėjusiais kompozitoriaus kūriniais. Galiausiai kūrinį perkūrė, pritaikydamas orkestrui, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

„Kūrinys buvo atliktas Kauno filharmonijoje 2015-aisiais, jau po to, kai aš išvykau. Didžiuojuosi šiuo darbu – prikėlėme M. K. Čiurlionio muziką gyvenimui“, – džiaugiasi Yumiko.

Norėtų tęsti mokslinį darbą

Šiandien muzikologė dėsto vienoje iš Tokijo verslo kolegijų ir ieško galimybių tęsti tyrimus savo mylimoje srityje.

„Jei tik būtų įmanoma – mielai grįžčiau į Kauną, norėčiau atlikti daugiau tyrimų“, – teigia Y. Nunokawa. Mokslininkė domisi lietuvių liaudies muzika, o taip pat norėtų patyrinėti sąsajas tarp rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino ir M. K. Čiurlionio kūrybos.

„Tuo metu visi kompozitoriai ieškojo galimybės sujungti keletą meno formų. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionis ketino kurti operą – ir scenografiją, ir muziką, o libretą planavo rašyti kompozitoriaus žmona Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė“, – žiniomis apie lietuvių menininko kūrybą ir gyvenimą dalijasi japonė muzikologė.

Pasiilgsta M. K. Čiurlionio

Kaune Y. Nunokawa praleido dvejus metus. Palikusi miestą 2015-aisiais, šiandien ji teigia matanti daugybę permainų.

„Yra daug daugiau kavinių nei prieš dvejus metus, o naujai atrestauruota Laisvės alėjos dalimi tikrai smagiau eiti. Miestas buvo ramesnis, dabar jame – daugiau judesio“, – teigia japonė.

Tiesa, Tokijas jaunai mokslininkei atrodo per daug triukšmingas ir nervingas – traukiniuose, važiuojant į darbą, tenka praleisti po kelias valandas, vargina žmonių ir automobilių gausa. Ji prisipažįsta, jog mielai grįžtų gyventi į Kauną, kad ir mokyti japonų kalbos.

Paklausta, ko labiausiai iš Kauno pasiilgsta, Yumiko nusišypso: „Čiurlionio“.

Neeilinis įvykis

Y. Nunokawos mokslinis vadovas profesorius D. Kučinskas teigia, jog muzikologės iš Japonijos disertacijos gynimas – neeilinis įvykis Lietuvos mokslo padangėje.

„Džiugu, kad disertacija apie M. K. Čiurlionį buvo parengta ir apginta KTU – universitete, kuris vienintelis Lietuvoje nuo 2010-ųjų turi teisę rengti muzikologijos mokslo daktarus“, – sako D. Kučinskas.

Y. Nunokawa – kol kas vienintelė KTU doktorantė iš Japonijos.

„Džiaugiamės vis didėjančiu doktorantų iš įvairių pasaulio šalių skaičiumi KTU. Tai padeda tiek Tarptautinei doktorantūros mokyklai, tiek visam universitetui būti tarptautiškesniais, atviresniais skirtingų kultūrų ir tradicijų žmonėms“, – teigia KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos projektų vadovė Jolita Steponkevičiūtė.

Su Yumiko Nunokawa disertacijos santrauka „Čiurlionio meninės kalbos kontekstualumas: Rytų ir Vakarų kultūrų sąšaukos ir įtaka Čiurlionio kūrybai“ kviečiame susipažinti internete.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunietis

kaunietis portretas
Šaunuolė.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių