„Kad ta kelionė link rezultato neprailgtų, infocentras yra apie tai. Kaunas yra tas centras, į kurį sueina visi geležinkelio mazgai ir panašu, kad ateityje jis liks tas pagrindinis mazgas geležinkelio ir „Rail Baltica“ kontekste“, – antradienį „Rail Baltica“ infocentro atidarymo renginyje kalbėjo L. Maskaliovienė.

„Klausimų mes gauname tikrai nemažai: apie trasas, apie greičius, kokią trasą geriau pasirinkti, kur eis „Rail Baltica“, kiek stotelių bus, kokie planai, kaip naudotis traukiniais. Visi tie klausimai atsakyti infocentre, jūs galite užduoti savo klausimą, jei nerasime atsakymo tuo metu, tai turėsime galimybę paieškoti kitur“, – tikino ji.

Kaune turėtų augti keliautojų traukiniais skaičiai

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas antrino susisiekimo viceministrei ir pabrėžė „Rail Baltica“ reikšmę Kaunui. Užbaigus „Rail Baltica“ projektą, pasak jo, Kaune per dieną apsilankys beveik 3 kartus daugiau keliautojų traukiniais.

„Ką reiškia „Rail Baltica“ statybos Kauno miestui? Kaunas miestas visame šiame projekte bus širdis – čia susijungs du didžiausi srautai traukiniautojų. (...) Mano supratimu, Kaunas bus esminis taškas visam šiam projektui, kauniečiams tai reiškia daugybę naujų turistų ir galimybę verslui plėstis“, – tvirtino V. Žalimas.

„Šiandienai pas mus lankosi stotyje 4 tūkst. klientų. Planuojame, kad po „Rail Balticos“ (projekto baigimo – ELTA) Kaune, bus 11 tūkst. žmonių per dieną, kurie čia apsilankys“, – teigė jis.

Rengiami pirkimai 36 kilometrų sankasos statyboms

„RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas džiaugėsi „Rail Baltica“ statybų progresu ir tikina, kad šis infocentras yra skirtas užtikrinti projekto skaidrumą ir didžiausią informacijos apie jį sklaidą.

Ką reiškia „Rail Baltica“ statybos Kauno miestui? Kaunas miestas visame šiame projekte bus širdis – čia susijungs du didžiausi srautai traukiniautojų. 

 

„Šis infocentras yra pirmas žingsnis einant tikrųjų „Rail Baltica“ sprendimų keliu. Mes siekiame skaidrumo, informacijos sklaidos, prieinamumo visiems, diskusijų su visuomene ir čia visi gali atvykti ir gauti reikalingus atsakymus, į jiems svarbius klausimus“, – aiškino I. Butkauskas.

I. Butkauskas pasidalino „Rail Baltica“ projekto progresu – pasak jo, pažanga statybų etape matoma visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje planuojamos naujos sankasos atkarpos statybos.

„Projektas juda į priekį labai svarbiu, statybų etapu. Estai labai stipriai pažengė su objektais, latviai iki šių metų galo planuoja būtent Lietuvos kryptimi jungiant Rygą su Kaunu, pradėti atkarpos statybos darbus. Lietuvoje jau statoma 29 km sankasos, rengiami pirkimai dar 36 km“, – pasakojo jis.

Minėtas informacijos centras yra pilotinis projektas, kuris ateityje galės būti vystomas ir kitose geležinkelio stotyse. Jose infrastruktūros plėtotojas „LTG Infra“ įgyvendina stočių įveiklinimo programą.

Kaip nurodoma pranešime, Kaunas yra reikšmingas „Rail Baltica“ centras Lietuvoje. Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei sostinė – apie 11 tūkst. traukiniautojų. Šiuo metu pro Kauną kasdien keliauja daugiau nei 4 tūkst. traukiniautojų.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.