Pažintis per tradicijas 

Rudens mugėms prekeiviams Laisvės alėjoje prie savo palapinių viliojant praeivius, dar vienas palapinių miestelis iškilo  Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje. Tik čia nebuvo siūlomi nei sūdyti lašiniai, nei šaltalankių arbatos, nei aguonomis barstyti riestainiai, nei liepų  medus –  Prezidento rezidencijoje trumpam stabtelėjo tradicinis, jau penktą kartą organizuojamas tautinių bendrijų festivalis „Kultūrų sodas 2022“. Visą šią savaitę dalyvavę ekskursijose „Žydų švietimas ir socialinė rūpyba tarpukario Kaune“, „Kauno totorių istorija ir paveldas“, „Daugiakultūris Kaunas“, šeštadienį miestiečiai turėjo progą per dainas, šokius, kalbą ir tradicijas dar labiau pažinti skirtingas tautybes. 

Neeilinės pažintys

Visi norintys tautinių bendrijų festivalyje galėjo įsigyti knygą „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“. Leidinyje pristatomos armėnų, graikų, lenkų, marokiečių, romų, rumunų, rusų, sirų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų pasako su QR kodais. Nuskaičius juos savo mobiliuoju įrenginiu, pasakas galima klausyti  ir lietuvių, ir originalo kalbomis.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir dėstytojai praeivius  kvietė išmokti skirtingų tautų žodžius arba frazes, rinkti lipdukus ir keisti juos į prizus. Antai, trylikametė Austėja per kelias minutes išmoko prancūziškai paprašyti traškančio kruasano. Nesunkiai mergaitė įsiminė ir ispanišką frazę „No pasa nada“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „Viskas gerai“, – savo žodyną praturtinusi naujais žodžiais, moksleivė pasišovė pažinti dar daugiau kalbų ir laimėti prizą. Tęsdamos savo prosenelės Marijos Višnevskos tradicijas, Stanislava Rynkevič ir Alina Alencinovič festivalio lankytojams pristatė ypatingas verbas, kurios žinomos ne tik Lietuvoje. Kaip pasakojo kūrėjos, jų darbai ne kartą keliavo į parodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Gausi programa

Apsirėdę įspūdingais tautiniais kostiumais, sodelio svečius sveikino kirgizų bendruomenės nariai. Atsakyti į visus klausimus buvo pasiruošę ir Kauno totoriai. 

„Praėjo 700 metų nuo pirmosios lietuvių sąjungos su totoriais sudarymo. Per tą laiką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje totoriai ir lietuviai nuėjo ilgą kelią, kūrė unikalų kultūrinį paveldą, puoselėjo šių tautų sambūvį“, – totorių atstovė praeiviams dalijo lankstinukus ir kvietė iš arčiau dirstelėti ne tik į nuotraukas, menančias kur anksčiau buvo Mažoji ir Didžioji Totorių gatvės, bet ir dirstelėti į akvarele lietus paveikslus ar čia pat vietoje siuvinėjamas pagalvėles. 

Apsukę ratą aplink kiemelį, galėjo patogiai įsitaisyti priešais sceną. Festivalio programoje buvo numatyti karaimų, ukrainiečių, armėnų, kirgizų, lenkų, žydų, azerbaidžaniečių, romų kolektyvų pasirodymai.