- Eglė Morkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauniečiai stebisi bebrų graužiamais medžiais, randamomis bruknėmis ir voveraitėmis
-
Adomas Isevičius.
-
Kauniečiai stebisi bebrų graužiamais medžiais, randamomis bruknėmis ir voveraitėmis
-
Kauniečiai stebisi bebrų graužiamais medžiais, randamomis bruknėmis ir voveraitėmis
-
Kauniečiai stebisi bebrų graužiamais medžiais, randamomis bruknėmis ir voveraitėmis
Gamtoje laiką leisti mėgstantys tautiečiai socialiniuose tinkluose dalijasi juos nustebinusiais vaizdais.
Bebrai graužia ievas
„Pavasaris tikrai yra šalia. Bebrai vėl graužia nuostabias Sėmenos ievas. Matėte, kaip Jiesios medžius išguldė?“, – pasakojo Panemunėje gyvenanti Algė.
Moteris neįprastą vaizdą užfiksavo praėjusią savaitę. „Tai – ne pirmas medis, jau kokias tris ievas jie nugraužė. Toje vietoje, kur Jiesia susijungia su Nemunu, buvo nugraužtas didžiulis medis – jis gulėjo nukritęs per upelį, jo ir šakos apgraužtos, – pasakojo kaunietė. – Pirmą kartą taip anksti tenka stebėti aktyvius bebrus, nes paprastai jie grauždavo ievas, kai jos pradėdavo krauti pumpurus, kai sniego nebelikdavo. Tokio vaizdo anksčiau nei balandį dar neteko matyti.“
Moteris džiaugiasi, kad Nemune arba šalia jo gyvena dideli bebrai – kai kurie savo dydžiu prilygsta niūfaundlendams. „Tai reiškia, kad čia švarus vanduo, nes, manau, kad purvyne jie negyventų“, – sakė kaunietė.
Skaitytojos Algės nuotr.
Bruknės saldesnės nei rudenį
Malonių įspūdžių šalia Druskininkų esančiame Gerdašių miške savaitgalį patyrė ir kaunietis Paulius Isevičius. Miške su sūnumi Adomu maždaug pusantros valandos vaikščiojęs vyras pasakojo, kad rado apie šešias voveraites ir maždaug 300 ml bruknių.
„Iš pradžių atrodė, kad rasime tik kelias bruknes, tačiau vaikščiojant paaiškėjo, kad jų nėra taip ir mažai. Dalis jų kabojo ant krūmelių, dalis nubyrėjo, tai nuo žemės surinkom. Kai kurios buvo ir pagedę. Norintys prisiuogauti, manau, per dieną galėtų prisirinkti ir apie kokius tris litrus šių uogų“, – pasakojo vyras. Skanias uogas vyras suvalgė su žmona. Anot pašnekovo, jos buvo saldesnės nei rastos rudenį.
Adomas Isevičius. P. Isevičiaus asmeninio arch. nuotr.
P. Isevičius pasakojo, kad voveraičių pavyko rasti trijose vietose. „Neslėpsiu, kad iš pradžių tikslas buvo rasti voveraičių, bet kadangi iš pradžių šiems grybams buvo per aukšta samana, o vėliau jos prastokai matėsi, tai dėmesį skyrėme bruknėms“, – sakė vyras, kuris neatmeta minties, kad šių grybų netoliese galėjo būti gerokai daugiau.
„Voveraites išsivirėm. Tik baisu valgyti, – juokėsi vyras. – Reikės bandyti suvalgyti, tai juk būtų tarsi pradėto darbo užbaigimas. Beje, neteko girdėti, kad žmonės, kurie šiuos grybus rado sausį, jomis nusinuodytų.“
Paklaustas, ar miške šias gėrybes kaunietis rado pirmą kartą, jis negalėjo tiksliai prisiminti panašių atvejų. „Apie 2007 metus buvo tokių šiltų žiemų, tada žmonės tikrai rasdavo jų ir sausį, tik neatsimenu, ar tarp tų radusiųjų buvau ir aš, – juokėsi vyras prisiminęs, kad internete yra matęs atvejų, kai žmonės voveraites rasdavo apie sausio vidurį. – Daug kas šneka, kad bruknių taip vėlai būna, bet aš radau pirmą kartą. Spanguolių, tikiu, kad pavyktų rasti samanose, kur paukščiai jų nepasiekia.“
Vyras neslėpė, kad jam dabar kirba ir kita mintis – ar pavyktų rasti pilkųjų žaliuokių. „Prieš kelerius metus prieš Kalėdas buvau jų pririnkęs tiek, kad antrą Kalėdų dieną ir šeimai, ir giminėms užteko pavalgyti“, – prisiminė kaunietis.
Specialisto komentaras
Gamtinininkas Selemonas Paltanavičius:
Po Pusiaužiemio lyg ir paprasta kalbėti apie žiemą, ypač tada, kai jos visai nebuvo. Beje, sausio 25-ją apie likusią žiemą mus informuoti turėjęs barsukas nieko pasakyti negalėjo. Tiksliau, pagal jį žiema turėtų būti dar ilga. Deja, jis negali žinoti, kokia ji bus, todėl turėtume suprasti, kad ji liks tokia, kokia buvo – pavasariška.
Tokios žiemos ženklų gausu visur. Bebrai visą žiemą turėtų gyventi labai uždarai – paprastai jų gyvenimas ribojasi buvimu trobelėje, kelionėmis iki maisto sandėlių ir atgal. Tačiau taip būna „tikrą“ šaltą žiemą. Šiemet bebrai veiklūs visą žiemą, graužia medžius, tik ne taip intensyviai, kaip tai daro rudenį. Atrodo, kad bebrai nuo to nenukenčia. Tiesa, jeigu ištiktų staigi ir šalta žiema (vasarį gali būti dar visko), bebrai nukentėtų – daug kur jie žiemai nesukaupė atsargų, be to, daugelis bebraviečių yra labai seklios. Rudenį nemažai bebrų šeimų iš savo bebraviečių išsikėlė, nes jose buvo visai mažai vandens.
Grybų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų. Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.
Ar tokį bebrų aktyvumą galima vadinti pavasario ženklu? Ne, tai nebūdinga pavasariui. Tiesiog, gyvūnai taip reaguoja į šios dienos sąlygas. Tačiau jie ne vieni – skaitytojų pranešimai apie renkamas voveraites, uogas yra labai įdomūs ir svarūs įrodymai, kad gamtoje dėl spartėjančios klimato kaitos atsiranda vis daugiau pasimetimo ir netikrumo.
Grybai, kuriuos mes renkame, yra miško dirvoje, tarp medžių šaknų gyvenančios grybienos vaisiakūniai, kuriuos vaizdžiai galėtume prilyginti augalų žiedams. Vaisiakūnio (o mums – grybo) funkcija – pasėti, paskleisti sporas. Kadangi dirvoje nešalta, grybiena išlieka aktyvi. Tiesa, mes nežinome, ar dabar randami grybai nėra pernykščiai. Šiaip ar taip, jų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų (pažemėje jų būna). Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.
Žiemos metu randamos bruknės, spanguolės yra išlikę nuo rudens. Jos yra skanios, valgomos. Beje, spanguoles aukštapelkėse seniau rinkdavo kovo mėnesį, sniegui tirpstant, tada visos uogos būdavo labai sultingos ir skanios. Norinčius smaližiauti surastomis raudonomis uogomis tenka perspėti: šiuo metu po eglėmis galima aptikti smulkias raudonas medutės uogeles, kurios yra nuodingos. Todėl žinokime, pažinkime ir rinkime tik tai, kas nėra pavojinga mūsų sveikatai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizzair" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techni...
-
Ekspertai vertina architektų idėjas Kauno senamiesčio prieigoms: išrinks geriausiųjų trejetuką
Ketvirtadienį Architektų namuose viešai aptartos architektūrinės idėjos Kauno senamiesčio prieigų konversijai. Oficialus dešimties darbų pristatymas finišo sulauks jau vasarį – kompetentinga komisija skelbs geriausiųjų tre...
-
Kauno senamiestyje iškilo naujas pastatas: kitais mokslo metais – naujos galimybės sportuoti
Kauno senamiestyje baigiama statyti naujoji Maironio universitetinės gimnazijos sporto salė. Naujasis pastatas jau ryškiai matomas iš Steigiamojo Seimo aikštės. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Norite nemokamai išmokti valdytą droną? Turime gerų žinių!
Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiem...
-
Kovo 11-osios parke verda darbai: kada ši vieta bus atvira miestiečiams?
Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad Kovo 11-osios parke vyksta intensyvūs tvarkybos darbai. Nauja poilsio oaze kauniečiai galės mėgautis po keletos mėnesių. ...
-
Naujausi duomenys apie oro užterštumą: ar pataria nekelti kojos iš namų?
Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį pateikė naujausius duomenis apie oro užterštumą. ...
-
Poderskis įvertino kalbas jungti Vilnių su Kaunu Nerimi
Vidaus vandens kelių direkcijai užsiminus apie galimybę Vilnių su Kaunu sujungti Neries upe, aplinkos ministras Povilas Poderskis teigia, kad šis direkcijos siūlymas yra „stipriai nepamatuotas“. ...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Gatvėse – nauji šviestuvai: padeda sutaupyti
Kauno gatvėse toliau atnaujinamas apšvietimas. Senas kaitrines lempas keičia LED šviestuvai, kurie ne tik ryškiau šviečia, bet ir leidžia sutaupyti. ...