Pakalniškių ekologiniu taku

Lankomiausios Kauno marių regioninio parko vietos – gražiausiu Lietuvos pažintiniu taku išrinktas Kadagių slėnio takas, Žiegždrių geologinė atodanga, Dubravos rezervatinė apyrubė, Girionių parkas. Per dalį šio parko, kur auga ir saugojami retų rūšių medžiai ir miško medžiai, driekiasi Pakalniškių ekologinis takas.

Kartu su parko darbuotoju Evaldu Makricku ir savanoriais leidžiamės šiuo taku. Jo pradžia – ties netoli Vaišvydavos esančiu Pakalniškių piliakalniu. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria plati Kauno marių ir pakrančių panorama su kyšančiais Pažaislio vienuolyno bažnyčios bokštais.

"Istorikai teigia kažkada šioje vietoje stovėjus medinę kunigaikščio Vaišvydo pilį. Apačioje buvo Pažaislio kaimas, o čia, aukščiau ant kalno, šalia medinės pilies – senovės gyvenvietė. Nuo šio asmenvardžio – Vaišvydo – vėliau pavadinta gyvenvietė", – pasakoja E.Makrickas.

Nuo piliakalnio parko darbuotojai kiekvienais metais atlieka kraštovaizdžio monitoringo darbus. "Fotografuojame ir fiksuojame, kaip keičiasi kraštovaizdis. Pamatome, kaip, pavyzdžiui, kažkokia vietovė apauga krūmais arba, atvirkščiai,  audrai išvarčius medžius miškas tampa laukyme", – pasakoja mūsų vedlys.

Piliakalnio papėdėje, kad Kauno marių vandens skalaujamas šlaitas neslinktų, jis sutvirtintas stambių akmenų ir betono juosta. "Yra visiškai nuplautų piliakalnių – tokių, kaip Žiegždriuose. Jis, pastačius elektrinę atsidūręs prie pat Kauno marių vandens, buvo visiškai nuplautas. Vandens ardomas Dovainonių piliakalnis – šiuo metu išlikusi tik jo pusė. Prie Vieškūnų piliakalnio, kaip ir čia, padaryta akmeninė apsauga nuo ardomojo vandens poveikio", – užsiminė E.Makrickas.

Pakrantėje – tufų buveinė

Eidami marių pakrante nuo Pakalniškių piliakalnio Girionių gyvenvietės link, šaltiniuotose vietose galima rasti tufų. Ugnikalnių išsiveržimo vietose taip pat aptinkami tufai yra vulkaninės kilmės – susidarę iš pelenų, išmestų ugnikalniui išsiveržus.

"Kauno marių pakrantėse tufai yra susidarę šaltiniams veržiantis iš po žemių. Tose vietose iškrenta į kalkes panašios daug karbonatų turinčios medžiagos. Joms susijungus su smėliu, medžiaga per ilgą laiką sukietėja, ir taip susidaro korėtas akmuo – tufas", – rankose vartydamas pemzą primenantį korėtą akmenuką pasakojo E.Makrickas.

Kai kuriose šios marių pakrantės vietose galima pajusti, kaip žemė juda: čia daug vietos prasiveržti ieškantiems šaltiniams. Stipriai nuo šaltinių vandens įmirkęs viršutinis smėlio sluoksnis yra nelabai stabilus, liulantis. "Tokiose vietose ilgiau pašokinėjus galima ir iki kelių į žemę įsmukti", – įspėja parko darbuotojas.

Pakalniškių pažintiniame take įrengti laipteliai ir liepteliai per kabančias pelkes. "Kabančios pelkės gali atrodyti tiesiog kaip samanomis apaugusi šlapesnė miško vieta. Tačiau tie laipteliai ir liepteliai įrengti neatsitiktinai – einant miško paklote, kai kur čia gali gerokai įklimpti", – užsimena A.Makrickas.

Einantieji šiuo pažintiniu taku gali pamatyti ir Pirmojo pasaulinio karo reliktą – Vaišvydavos blindažo (karių lauko slėptuvės, skirtos apsisaugoti nuo galingų ugnies smūgių) griuvėsius.

Žygiai vaikams ir tėvams

Šiandien parke prasideda penkių dienų vasaros stovykla vaikams. "Rengsime žygius, suteiksime vaikams galimybę pažinti gamtą iš arčiau, mokysime nebijoti nei varlių, nei vabalų. Žygiuose vaikų lauks ištvermės patikrinimas, gamtos lobių paieškos ir naujų draugų atradimai, vakarojimai prie laužo, naktis muziejuje ir daug kitų nuotykių", – intrigavo Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Parke rengiami ir šeimoms, vaikams su tėvais, skirti žygiai. "Žygio metu mokysimės pažinti augalus, medžius, paukščius, lipdysime iš molio, virsime žolių arbatą, narpliosime gamtos paslaptis ir žaisime įvairius žaidimus", – kvietė parko darbuotojai. Liepos antroje pusėje ir rugpjūtį numatyti keturi tokie žygiai.