Negavo algos

Visos bėdos prasidėjo nuo to, kad kaunietis kone mėnesį iš švietimo įstaigų negavo atlyginimo. S.Kozlov pasakojo, kad kreipėsi į mokyklų vadovus, buhalterius ir šie jam parodė, jog pinigai į jo sąskaitą pervesti laiku, tačiau kauniečio taip ir nepasiekė, nes juos užlaikė kitas bankas.

Vyras „Kauno dienai“ pasakojo, kad naudojasi „Swedbank“ paslaugomis, tad, kai pinigai buvo pervedami šio banko viduje, viskas buvo gerai. Tačiau mokyklos jam algą perveda iš „Luminor“. Būtent šis ir užlaikė kauniečio pinigus.

„Laukiau algos ir jos nesulaukiau. Klausiau kolegų, jie sakė, kad gavo dar prieš savaitę. Tada pradėjau judinti mokyklų administraciją. Ten – viskas gerai. Banke „Luminor“ man niekas nieko negalėjo pasakyti, liepė kreiptis į „Swedbank“, nes ten turiu sąskaitą. Įvairiais telefonais skambinau, vis dėlto „Luminor“, matyt, pasigilino, ir algą gavau“, – pasakojo Kaune dirbantis rusų kalbos mokytojas.

Domėdamasis, dėl kokių priežasčių bankai pristabdė jo pinigų pervedimą, S.Kozlov sužinojo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į Rusijos sankcionuojamų asmenų sąrašą. Paaiškėjo, kad asmuo tokiu pat vardu ir pavarde yra apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ premjeras. Būtent šiam asmeniui ir pritaikytos ES sankcijos. Vadinasi, jis negali ES vykdyti jokių bankų pervedimų, keliauti ir pan.

Kadangi vardas ir pavardė sutapo su kauniečio, bankai automatiškai sustabdė pervedimus į S.Kozlov sąskaitą, manydami, kad pinigai keliauja būtent į sankcionuojamo asmens sąskaitą.

Problemos: dėl neteisingai pritaikytų sankcijų S.Kozlov negali įprastai naudotis banko paslaugomis, atsisiųsti siuntų, sumokėti už paslaugas. (Vyčio Šulinsko nuotr.)

Problemų yra ir daugiau

Kaunietis pasakojo, kad pristabdyta pervesti alga – tik dalis kilusių problemų. Pasak S.Kozlov, bankai labai primityviai jam pritaikė sankcijas, nes sutapo vardas ir pavardė, tačiau per daug nesigilino, kad Kaune gyvenantis S.Kozlov yra ne tas pats, kuris kolaboruoja su separatistais ir siejamas su Ukrainoje vykstančiu karu.

Išsiaiškinus su „Luminor“ banku, staigmenų pateikė SEB bankas. Kaunietis apsilankė šunų kirpykloje, už savo dogo kirpimo paslaugas sumokėjo banko pervedimu. Šį kartą pinigų srautas buvo sustabdytas iš jo sąskaitos, o kirpėja gavo iš banko grasinamą laišką ir turėjo pasiaiškinti, ar pinigus gauna ne iš teroristo.

„Prašom pateikti papildomą informaciją dėl jūsų šiuo metu gaunamo mokėjimo (40 eurų) iš Sergej Kozlov. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „Kailis Dogo“. Lėšų siuntėjo vardas ir pavardė sutampa su asmens, įtraukto į tarptautinius sankcijų sąrašus. Prašom pateikti visą lėšų siuntėjo vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, pilietybę, rezidavimo šalį ir, esant galimybei, pateikti tai patvirtinančio asmens tapatybės dokumento kopiją“, – tokį laišką iš banko gavo šuns kirpėja.

Pranešimas: šuns kirpėjos bankas paprašė pasiaiškinti, iš kokio S.Kozlov ji gavo pinigus, ir pateikti jo asmens duomenis. (Sergej Kozlov asmeninio archyvo nuotr.)

Kaunietis netvėrė pykčiu – iš kur paslaugos teikėjas gali turėti jo asmens dokumentą ir kodėl jis turi dar kažkam jį siųsti?! Taip dėl sankcijų į biurokratiją įtraukiamas ne tik Kaune gyvenantis, čia dirbantis S.Kozlov, bet ir kiti asmenys, kurie jam teikia paslaugas. Vyras neslėpė, kad toks nesusipratimas kelia daug iššūkių ir kainuoja daug nervų, mat negali daryti to, ką darydavai įprastai, ir visiems turi įrodinėti, kad su Rusijos sankcionuojamais asmenimis nieko bendro neturi.

„Aš net gūglo paskyra negaliu normaliai naudotis, neleidžia nuotraukų įsidėti. Sako, kad man reikia atsiųsti jiems savo asmens dokumentą, tada jie atblokuos mane. Bet aš nenoriu bet kam dalyti savo asmens duomenų, siųsti paso kopijos. Dabar net batų negalėjau atsisiųsti, turėjau visiems įrodinėti, kad esu Sergej Kozlov, gyvenantis ir dirbantis Kaune, turintis Lietuvos pilietybę, o ne kažkoks teroristas“, – apie kiekviename žingsnyje tykančias problemas dėl jam neteisingai pritaikytų sankcijų pasakojo kaunietis.

S.Kozlov planuoja kelionę į Ispaniją. Vyras nerimauja, ar ir kitoje šalyje nekils problemų atsiskaitant kortele. Kaunietis svarstė, kad ir svetur gali būti palaikytas sankcionuojamu Luhansko „liaudies respublikos“ premjeru, o ne Lietuvos piliečiu.

Beje, Kaune mokytoju dirbantis S.Kozlov prasitarė, kad Vilniuje yra dar vienas bendrapavardis, kuris taip pat turi prieš visas finansų institucijas lankstytis su dokumentu rankose, kad galėtų gyventi įprastą gyvenimą, o ne būtų siejamas su teroristinės valstybės asmenimis.

S.Kozlov neatmetė tikimybės, kad dėl sutampančio vardo ir pavardės su sankcionuojamu asmeniu juo labiau gali domėtis ir žvalgyba, tikrinti, ką tarptautinių sankcijų sąrašuose įtrauktas asmuo veikia Lietuvoje, kur leidžia pinigus, su kuo bendrauja.

„Nenustebčiau, jei dabar saugumas klausosi mano pokalbių. Juk, pagal bankus, aš – teroristas“, – pridūrė kaunietis.

Sankcijos veikia

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kategoriškai atmetė, kad žvalgyba galėtų domėtis ar sekti Lietuvos piliečius vien dėl to, kad jų vardas ir pavardė sutampa su sankcionuojamais asmenimis. Vis dėlto politikas pažymėjo, kad Rusijai pritaikytos sankcijos iš tiesų veikia, o kad dėl jų nenukentėtų mūsų piliečiai, reikia tobulinti patikros algoritmus.

„Įkūrėme Žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kur galima kreiptis ir pasitikrinti, ar asmens atžvilgiu vykdomi kokie nors patikrinimai. Niekas negali šiaip imti ir klausytis pokalbių ar kažkaip kitaip sekti žmogų vien dėl to, kad sutampa jo vardas ir pavardė. Tai net nesvarstytina. Žvalgybos institucijos veikdamos vadovaujasi ne tik vardu ir pavarde, bet reikia ir teismo leidimo, ir įrodymų dėl veikimo prieš valstybę“, – apie tai, kad žmonės nesekami vien dėl to, kad sutapo jų vardai su sankcionuojamų asmenų, pabrėžė pašnekovas.

Jis nurodė, kad ir bankai, vykdydami veiklą, galėtų vadovautis ne tik vardu ir pavarde, bet ir kitais duomenimis, leidžiančiais identifikuoti konkretų asmenį. Taip Lietuvos piliečiai nepakliūtų į nemalonias situacijas.

„Vertindami šią situaciją galime konstatuoti, kad sankcijos tikrai veikia, o tokius atvejus turėtų vertinti institucijos, atsakingos už sankcijų įgyvendinimą. Juk nesudėtinga patikrinti žmogų pagal jo gimimo datą ar asmens kodą ir pasakyti, kad tai ne tas asmuo. Tikrai yra skirtumas tarp Lietuvos žmonių, turinčių mūsų šalies asmens kodą, ir tų, kurie neturi Lietuvos pilietybės. Manau, kad reikėtų įsivesti aiškesnius algoritmus, kad sankcionuojami asmenys būtų tikrinami ne tik pagal vardą ir pavardę“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Bankų pozicija

„Kauno diena“ paprašė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pakomentuoti, kodėl Kauno mokytojui taikomi apribojimai, jei jis su sankcionuojamu asmeniu nieko bendro neturi. Bankai dangstosi pinigų plovimo prevencija.

„Suprantame, kad susiklosčiusi situacija asmeniui buvo netikėta. Tačiau pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kiti teisės aktai įpareigoja bankus vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną. Kiekvienas bankas yra individualiai atsakingas už šiuos procesus ir privalo juos įgyvendinti.

Finansinės sankcijos, tapusios itin aktualios Rusijos karo Ukrainos kontekste, yra teisėta tarptautinės politikos priemonė – tai nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką, saugumą, pagarbą žmogaus teisėms. Šios sankcijos taikomos ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, apribojant jų prieigą prie lėšų ir kito turto. Todėl, prieš atlikdamas piniginę operaciją, bankas turi įsitikinti, kad lėšų siuntėjui arba gavėjui netaikomos sankcijos. Dėl to kartais prireikia kreiptis ir į klientą, prašant pateikti papildomos informacijos apie lėšų siuntėją ar gavėją“, – bankų veiksmus teisino LBA Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Ji aiškino, kad, siekiant išvengti panašių situacijų, rekomenduojama, vykdant mokėjimo nurodymus, pateikti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją, taip pat būti pasirengus, banko prašymu, nurodyti papildomus duomenis.

Už ES finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakingi visi ekonominę veiklą vykdantys subjektai ar organizacijos. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą koordinuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

„Kalbant apie rekomendacijas dėl sklandaus naudojimosi finansinėmis paslaugomis, geriausia būtų kreiptis į savo banką ir pasikonsultuoti. Dėl atsiskaitymų užsienyje, siekdami užkirsti kelią neteisėtoms operacijoms, bankai taiko atsiskaitymų ribojimus tam tikrose šalyse arba pasitelkia prevencines sistemas, kurios sustabdo įtartinas mokėjimo kortelių operacijas ir gali blokuoti kortelę klientui būnant Lietuvoje, bet kurioje ES ar pasaulio valstybėje. Geriausia prieš išvyką panagrinėti, kokia yra jūsų turimą mokėjimo kortelę išdavusio banko praktika, kaip ir kada pranešti apie kelionę ir kaip pakoreguoti atitinkamus nustatymus interneto banke“, – patarimus žarstė bankų atstovė.

S.Kozlov sužinojo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į Rusijos sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Duomenų apsauga

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) atkreipė dėmesį, kad aprašyta S.Kozlov situacija iš esmės susijusi su ES priimtų sprendimų dėl sankcijų ar ribojamųjų priemonių tam tikriems asmenims taikymu.

„VDAI supranta, kad situacija asmeniui yra nemaloni, vis dėlto priimtų sankcijų įgyvendinimas yra svarbi tarptautinių įsipareigojimų dalis, todėl susijęs asmens duomenų tvarkymas, įgyvendinant tokius ribojimus, savaime nelaikytinas nebūtinu ar neproporcingu. Svarbu užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tinkamai ir proporcingai. Pastebėtina, kad jūsų paklausime minimu atveju bankai imasi priemonių nustatyti naudos gavėjo tapatybę pagal LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.

Tuo atveju, jei bankas, laikantis jam taikomų tapatybės nustatymo reikalavimų ir procedūrų, yra nustatęs konkretaus naudos gavėjo tapatybę, pakartotinai ją nustatinėti ir rinkti susijusius asmens duomenis paprastai nebūtų tikslinga“, – apie aprašytą Kauno mokytojo istoriją nuomonę išsakė ir VDAI Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Pasirūpinti turi pats

Valstybės saugumo departamentas apie neteisingai pritaikytas sankcijas ir patiriamus kauniečio nepatogumus nekomentavo, nurodė kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Ši teigė, kad finansinės institucijos gali keistis informacija apie klientus, jei yra įtarimų dėl sankcijų taikymo.

„Tarptautinių sankcijų įstatymo 12 str. numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos. Ši nuostata leidžia finansų įstaigoms, kilus įtarimų, ar fiziniam, juridiniam asmeniui taikomos tarptautinės sankcijos, pasikeisti informacija, kad klientams būtų sukelta kuo mažiau nepatogumų dėl piniginių lėšų užlaikymo ar sustabdymo. Tarptautines sankcijas įgyvendinantys subjektai taip pat gali pasitikrinti informaciją dėl sankcionuojamų asmenų ir įmonių“, – dienraščiui komentavo FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Ji nurodė, kad naujausia informacija apie ES priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose galima rasti informacijos apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, skelbiama eur-lex.europa.eu portale.

Taip pat interaktyviame ES sankcijų žemėlapyje (www.sanctionsmap.eu), pasirinkus atitinkamą valstybę, pateikiamos nuorodos į visus ES teisės aktus sankcijų, taikomų pasirinktai valstybei, srityje. Šiuose teisės aktuose skelbiami subjektų, kuriems taikomos ES finansinės ribojamosios priemonės, sąrašai.

FNTT pažymėjo, kad tokiose situacijose reikia vadovautis ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. dokumentu „Geriausia ES patirtis dėl veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo“. Jame dėstoma, jei asmuo ar verslo subjektas, kurių lėšos arba ekonominiai ištekliai yra įšaldyti, pareiškia, kad nėra tas, kuriam ketinama taikyti ribojamąsias priemones, jis turėtų susisiekti su finansų įstaiga, kurioje buvo įšaldytos lėšos arba ekonominiai ištekliai.

Sergej Kozlov/Asmeninio archyvo nuotr.

Kitaip tariant, pats turi pranešti, kad sankcijos jam buvo pritaikytos netikslingai. Finansinių įstaigų, kurios galėtų pristabdyti asmens lėšas, yra daug, nebūtinai žmonės apie visas jas žino. Todėl kauniečiui S.Kozlov, jo bendrapavardžiui iš Vilniaus ir kitiems asmenims, kurių vardai ir pavardės sutampa su sankcionuojamų asmenų, yra tikimybė, kad problemos dėl užšaldytų pinigų gali kartotis ir kiekvienam bankui gali tekti įrodinėti, kad yra Lietuvos, o ne Rusijos pilietis.