Lėšos kasmet bus numatomos savivaldybės biudžete atsižvelgiant į apskaičiuotą Žemės mokesčio sumą už žemės ūkio paskirties žemę Kauno rajone. Fondą taip pat sudarys investiciniams projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinių fondų lėšos ir savanoriškas melioracijos statinių naudotojų prisidėjimas.

Melioracijos fondo įsteigimas užtikrins tęstines ir kryptingas investicijas į valstybei priklausančių ir savivaldybės patikėjimo teise valdomus melioracijos statinius. Lėšų skyrimo susiejimas su apskaičiuojamu Žemės mokesčiu už žemės ūkio paskirties žemę tiesiogiai atlieps ūkininkų lūkesčius, prisidės prie ūkininkavimo sąlygų gerinimo savivaldybės teritorijoje.

Kauno rajone sausinamas (melioruojamas) plotas sudaro apie 57 proc. Melioracijos statiniai buvo įrengti 1950–1970 m., jų tarnavimo laikas šiuo metu siekia apie 65 metus. Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra per 73,37 proc. ir kasmet didėja.

Savivaldybė, matydama sudėtingą situaciją, jau daug metų kryptingai didina investicijas į melioracijos sistemų atnaujinimą.

Džiugu, kad ūkininkai šiais metais pateikė net keturias paraiškas investicijoms į melioracijos sistemas pritraukti.

2022 m. pabaigoje savivaldybės užsakymu buvo parengtas Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas, kuriame, atsižvelgiant į žemių našumo balą, blogos būklės drenuojamą plotą, blogos būklės griovių ilgį, sausintuvų ir pralaidų skaičių, buvo sudaryta prioritetinių darbų eilė (viešinama svetainėje www.krs.lt). Bendras investicijų poreikis melioracijos statiniams atnaujinti savivaldybės teritorijoje siekia per 40 mln. eurų (2022 m. kainomis).

Remiantis nustatyta prioritetine eile, savivaldybė ne tik skiria savo lėšų, bet ir aktyviai teikia paraiškas ir įgyvendina ES ir valstybės lėšomis finansuojamus projektus.

Siekiant pritraukti papildomų investicijų į melioracijos sistemas, savivaldybė aktyviai kvietė ir ragino ūkininkų asociacijas įsitraukti į projektinę veiklą. Džiugu, kad ūkininkai šiais metais pateikė net keturias paraiškas investicijoms į melioracijos sistemas pritraukti. Savivaldybė įsipareigojo prie ūkininkų teikiamų projektų prisidėti būtina bendro finansavimo dalimi, kuri sudaro 35 proc. bendros projekto vertės (t. y. 161 tūkst. eurų projektui).