Areną  Nemuno saloje statanti „Vėtrūna“ ir jos darbą prižiūrintys ekspertai paneigė gandus, kad statinio pamatai susmuko į žemę daugiau nei galima, tačiau pripažįsta, kad juos teks stiprinti.

Stovi it įbesta

„Pamatai nesusmukę nė per vieną milimetrą. Bet, jeigu reikia atlikti kokius nors skaičiavimus, mes atliksime“, - kalbas apie netinkamai padėtus pamatus neigė Nemuno saloje pramogų ir sporto rūmus statančios „Vėtrūnos“ valdybos narys Vytautas Banys.

V.Banio žodžius patvirtino ir savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius. Jo teigimu, daugiau nei ant 40 statinio kolonų yra įrengti specialūs pastato smukimą fiksuojantys žymekliai, kurie tikrinami kone kiekvieną savaitę. Jie patikrinti ir pirmadienį. Jokio konstrukcijos pasislinkimo nepastebėta.

Tačiau nerimą kelia statybos darbų žurnale jau senokai paliktas įrašas, kad kai kuriuos darbus reikia pristabdyti, reikėtų sustiprinti pamatus. Jie gali pradėti sėsti, kai bus dedamas masyvus stogas, kurį tikimasi sumontuoti šių metų pabaigoje. Šiuo metu įrengiamos penkto aukšto pertvaros, netrukus bus krapštomasi prie paskutinio, šeštojo aukšto.

Klaidas pastebėjo pavasarį

Techninį arenos projektą prarengęs ir jo vykdymą prižiūrintis konstruktorius Audrius Ražaitis sakė, kad klaidos darbo projekto rengimo metu pastebėtos dar pavasarį, tačiau apie jas viešai netrimituota, nes jos nėra esminės ir nei statybų eigai, nei saugumui neturi jokios įtakos.

Net ir be korekcijų tikimybė, kad klaidos išlįs ateityje - minimali. Bet arena yra ypatingos svarbos, ne vieną dešimtmetį turintis stovėti objektas, todėl jam keliami ypatingi reikalavimai. Reikalaujama, kad konstrukcijos atlaikytų tokias dideles apkrovas, kurios realiai greičiausiai nepasitaikys. 

Šiuo metu atliekama projekto ekspertizė. Ji turėtų būti baigta per savaitę, tada ir bus galima sustiprinti pamatus. A.Ražaitis įsitikinęs, kad tai daug lėšų nepareikalaus.  

„Statybų eigoje tokie dalykai nesunkiai patvarkomi. Nereikia nei grindų ardyti, nei pertvarų griauti“, - kalbėjo konstruktorius.

V.Banys sakė, kad dėl atliekamos ekspertizės darbai nesustojo ir teigė, kad jokia ekspertų išvada didelės įtakos jų eigai neturės. Visus pamatų stiprinimo darbus „Vėtrūna“ atliks už savo lėšas.

„Būtų problema, jei galimas pamatų sėdimas būtų užfiksuotas jau po pastato pridavimo, o šiuo metu statybos vysta. Viskas kontroliuojama“, - užtikrintai kalbėjo V.Banys.

Dėl galimo apsiskaičiavimo liejant pamatus nepergyvena ir arenos projekto autorius architektas Eugenijus Miliūnas. Jo teigimu, visko apskaičiuoti neįmanoma, todėl pirminio techninio projekto korekcijos yra normalus reiškinys.

„Čia yra rangovo reikalas. Jeigu jis nors truputį abejoja, jis turi pamatus sustiprinti ir manau, kad padarys taip, kaip sako ekspertai, nes rūpinasi savo reputacija“, - sakė architektas.

Pažymėjo statybos darbų metines

Pirmadienį statybų aikštelėje lankėsi gausi Seimo narių ir Kauno politikų bei savivaldybės administracijos darbuotojų delegacija. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas suskubo paneigti, kad šis susirinkimas - ne pasklidusių gandų apie statybos nesklandumus rezultatas. Tokia ekskursija planuota dar praėjusio mėnesio viduryje.

„Nemaža dalis iš šiandien čia dalyvavusių žmonių šioje vietoje buvo ir prieš metus, kai užkasėme darbų pradžią simbolizuojančią kapsulę. Sukvietėme visus, kad parodytume, jog darbai vyksta“, - kalbėjo meras. 

Pernelyg daug taupoma?

Nauja arena duris turėtų atverti po metų. „Vėtrūna“ teigia, kad darbai vyksta pagal planą. Vienu metu prie arenos zuja apie 300 darbininkų. Kol kas atklikta darbų už maždaug 40 mln. litų. Iš viso statyboms lėšų reiks keturis kart daugiau.

„Visas malonumas prasidės, kai kitais metais prasidės vidaus darbai. Pinigų reiks labai daug, bet kol kas viskas tvarkoje. Manome, kad finansavimas nesutriks“, - vylėsi A.Kupčinskas.

Sutartyje su „Vėtrūna“ numatyta, kad bendra darbų suma gali būti peržiūrima, todėl meras tikisi, kad kitą mėnesį pavyks nusiderėti ne vieną milijoną. Tai vėl paskatino kalbas, kad „Vėtrūna“ statybos darbų konkursą laimėjo, nes taupo kiekviename statinio kampe ir naudoja nepakankamai kokybiškas medžiagas.

„Vėtrūna“ areną pasišovė pastatyti už beveik 170 mln. litų. Tuo metu antrą mažiausią kainą pasiūliusi kita bendrovė už darbus prašė maždaug devyniais milijonais daugiau.    

Pasigirdo kalbos, kad pamatus prireikė stiprinti taip pat dėl pernelyg didelio noro sutaupyti.

„Taip įvyko ne dėl taupymo, o dėl techninės klaidos, kurios dirbant nuolat pasitaiko. Tam ir yra kelių lygių kontrolės sistema, kurį šįkart ir suveikė“, - teigė A.Ražaitis.

Kęstutis Mikėnas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys:

Prisimenu, kaip iš „Inkaro“ gamyklos į salą veždavo visokias šlepetes, gumos atliekas. Ten juk šiukšlių sala, todėl natūralu, kad kyla problemos dėl grunto. Prieš kelis metus pristatydamas arenos projektą E.Miliūnas sakė, kad grunto tyrimai buvo atlikti prieš ketverius metus. Jie juk nebegalioja, nes tai yra ypatingos svarbos objektas. Kas žino, kas ten dabar dedasi ant tų šiukšlių. Juk vyksta potvyniai ir atoslūgiai, keičiasi gruntinių vandenų lygis.

Neturiu jokių žinių, kad statant areną pernelyg taupoma, bet žinau, kad sunkiausia suskaičiuoti požeminiams darbams išleistus pinigus. Viską, kas yra virš žemės suskaičiuoti lengviau. Pamatai yra labai svarbus dalykas, todėl reiktų patikrinti jau atliktą ekspertų darbą. Gal kažkur kažkas nepadaryta. Reikėtų į tai pažiūrėti labai rimtai, nes pastatas bus labai masyvus, o ir į jį atėję žmonės nesėdės kaip bažnyčioje.